2026.05.12 17:53
Foto: stuflesser.com
Libane, pietų kaimo gatvėje – Izraelio karys sustoja prie Mergelės Marijos statulos. Įkiša cigaretę į jos burną. Pats cigaretę laiko burnoje. Nusifotografuoja. Nuotrauka keliauja į internetą ir tampa virusine.
Karys gaus 21 dieną karinio kalėjimo. Jo draugas fotografas – 14. Izraelio kariuomenė (IDF) pareiškė, kad „žiūri į incidentą itin rimtai ir gerbia visų religijų šventąsias vietas.”
Tai jau girdėjome.
Vos prieš kelias savaites – kirviu suniokota Jėzaus Kristaus statula Debel kaime.
Po to sekė bausmės nusikaltusiems kariams, premjeras Benjaminas Netanyahu atsiprašė tikinčiųjų ir padėjo pastatyti naują Jėzaus Kristaus statula toje pačioje vietoje.
Atrodė – taškas padėtas. Galima gyventi toliau.
Bet negalima.
Nes du incidentai per kelias savaites, tas pats regionas, tie patys objektai – krikščionių simboliai – tai jau ne atsitiktinumas. Tai modelis. O modeliai nekyla iš vakuumo.
Jie kyla iš aplinkos, kurioje tokie veiksmai tampa įmanomi – ir pakartojami.
Kontekstas čia svarbus: Libanas – šalis, kurioje krikščionys sudaro apie pusę gyventojų. Prezidentas – krikščionis. Krikščioniškos bendruomenės čia gyveno šimtmečius prieš bet kokį šiuolaikinį konfliktą.
Pietų Libanas šiuo metu yra Izraelio kontroliuojama teritorija po invazijos, oficialiai nukreiptos prieš Hezbollah grupuotę.
Religiniai simboliai nėra tik akmuo ar marmuras. Jie yra bendruomenių tapatybė, kartų atmintis, dvasinis ryšys su tuo, kas daugiau nei kasdienybė. Jų niekinimas nėra vandalizmas.
Tai žinutė. Ir ji aiški tiems, kuriems skirta.
Po pirmojo incidento – atsiprašymas ir nauja statula. Po antrojo – vėl bausmė, vėl atsiprašymas ir pareiškimas apie pagarbą religijoms.
Klausimas ne apie bausmes. Klausimas – kodėl jų reikia vėl?
Parengė: Klaudija
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
272
Jei Izraelyje patyčių iš krikščioniškų šventų simbolių faktai kartojasi, vadinasi tai nėra atsitiktinis vienetinis veiksmas. Izraelio kareiviukai perteikia savo aplinkoje, savo visuomenėje vyraujančią paniekos krikščionybei nuomonę. Visuomenėje vyraujanti nuomonė didele dalimi priklauso nuo valdančiųjų, nuo jų skleidžiamų naratyvų per jiems priklausančias masinės žinisklaidos priemones. Jei patyčios kartojasi, ir kareivukai savo patyčiomis didžiuojasi, jas platina, sulaukia aplinkinių pritarimo, tuomet manau galima teigti, kad žydų valstybėje būtent žydų valdantieji didele dalimi kuria neapykantos krikščionybei aplinką.
Jėzaus auka pirmiausia buvo už žydus.
Kam tiketi tokiom nesamonem kuriomis patys judejai netiki?