infa.lt

nuotr. © Arvydo Daunio infa.lt

Šiaurės vakarų universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS Biology“, atskleidė netikėtą dėsningumą: skirtingų rūšių gyvūnų komunikacijos signalų dažnis – nuo jonvabalių mirksėjimo iki paukščių šokių ar žmogaus kalbos – linkęs kartotis tuo pačiu tempu.

Šis „auksinis standartas“ yra maždaug 2 hercai (du dūžiai per sekundę).

Biologinis rezonansas

Mokslininkai kelia hipotezę, kad šis universalus tempas nėra atsitiktinis – tai bendras biologinis apribojimas.

Neuronų specifika: Atskiro neurono biofizika veikia būtent tokiu ritmu. Neuronams reikia laiko informacijai integruoti prieš vėl suveikiant.

Smegenų derinimas: Kompiuteriniai modeliai parodė, kad nervų grandinės stipriausiai reaguoja į signalus, atkeliaujančius kas kelis šimtus milisekundžių. 2 hercų dažnis yra savotiškas „rezonanso taškas“, leidžiantis smegenims efektyviausiai aptikti ir apdoroti informaciją.

Fizinių apribojimų nebuvimas: Biomechaniškai gyvūnai gali komunikuoti daug greičiau (pvz., pagautas jonvabalis mirksi dažniau), tačiau evoliuciškai nusistovėjo lėtesnis, 2 hercų tempas, nes jis geriausiai „rezonuoja“ su gavėjo smegenimis.

Nuo svirplių iki Taylor Swift

Tyrimas prasidėjo nuo atsitiktinio pastebėjimo Tailande, kur jonvabalių mirksėjimas ir svirplių čirpimas atrodė sinchronizuoti. Nors rūšys tarpusavyje nebendravo, jos siuntė nepriklausomus signalus beveik identišku tempu.

Muzika ir judėjimas: Muzikologai pastebi, kad populiarios dainos dažniausiai telkiasi ties 120 dūžių per minutę (bpm), o tai yra tiksliai 2 hercai. Žmogus vidutiniškai vaikšto 2 hercų ritmu, todėl jam lengva šokti pagal tokią muziką.

Bazinis signalas: Mokslininkai daro prielaidą, kad pats tempas nebūtinai perduoda informaciją, bet tarnauja kaip „nešantysis dažnis“, padedantis pritraukti dėmesį, ant kurio vėliau sluoksniuojamas konkretus turinys (kalba, natos ar gestai).

Šis atradimas leidžia geriau suprasti gyvūnų socialinį elgesį ir rodo, kad tiek žmogaus kalbos struktūra, tiek popmuzikos populiarumas kyla iš tų pačių neuroninių laiko nustatymo principų, bendrų visai gyvybei.