infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su universitetais pradeda intensyvią kampaniją – mobili komanda keliaus per Lietuvos mokyklas, bandydama įtikinti moksleivius rinktis slaugytojo profesiją, rašoma SAM pranešime.

Prognozės negailestingos: po kelerių metų (2032 m.) šalyje trūks beveik 5000 šių medicinos specialistų, todėl valstybė skubiai didina finansuojamų vietų skaičių iki 620.

Tačiau už šių pastangų slepiasi kur kas gilesnė krizė.

Arūno Dulkio „reformų“ palikimas

Dabartinė situacija yra tiesioginė buvusio ministro Arūno Dulkio vykdytos politikos pasekmė. Jo „reformos“ sistemingai griovė medicinos prieinamumą regionuose: uždarytos ligoninės, panaikinti Greitosios pagalbos punktai, o paslaugos koncentruotos didžiuosiuose centruose.

Šiandien matome rezultatą – regionų sveikatos apsaugos sistema yra ties kolapso riba, nes joje tiesiog nebėra kam dirbti, o daug kur net nėra kur dirbti.

Pranešime nutylėta detalė: prievolė už nemokamą mokslą

Nors moksleiviams Lauryno Stuokos Gucevičiaus ar Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijose bus pasakojama apie profesijos prasmingumą, SAM pranešimas nutyli esminę sąlygą. Valstybė nebeturi kitos išeities, kaip tik įteisinti privalomą atidirbimą (Apie tai rašoma čia):

• Sutartys su įstaigomis: Planuojama, kad apie 20% studijų vietų bus skirta tiems, kurie pasirašys sutartis su regionų įstaigomis.
• Darbo pančiai: Mainais už nemokamą mokslą, būsimas slaugytojas ar gydytojas privalės atidirbti regione tiek metų, kiek mokėsi valstybės lėšomis.

Socialinė praraja tarp vargšų ir turtingų

Tokia sistema šiandien iš esmės baudžia tuos, kurie neturi finansinių galimybių patys susimokėti už mokslą. Turtingųjų šeimų vaikai perka savo laisvę – baigę studijas jie gali rinktis prestižines klinikas ar išvykti į užsienį. Tuo tarpu talentingas, bet lėšų neturintis jaunimas, tampa „paskyrimų sistemos“ įkaitais.

Būtų teisinga, jei atidirbimo prievolė galiotų visiems be išimties – tiek finansuojamiems valstybės, tiek mokantiems už mokslą patiems. Tai panaikintų „vargšų skriaudimo“ pojūtį dar besimokant ir užtikrintų, kad visa būsimų medikų karta vienodai prisidėtų prie šalies sveikatos sistemos atkūrimo, o ne tik tie, kurie neturėjo kito pasirinkimo.

Paskutinis šiaudas

Nors ši sistema kvepia prievole, tai gali būti vienintelis būdas išgelbėti regionų žmones nuo visiško medicininio skurdo.

Jei jaunimas nesutiks keletą metų skirti darbui regionuose, medicina už didmiesčių ribų tiesiog nustos egzistavusi.

Valstybė dabar žaidžia „va bank“, bandydama jaunimo energija užtaisyti reformų pramuštas skyles.