infa.lt

foto: infa.lt / DI

2026-ųjų vasario duomenys iš „Eurostat“ rodo anomalų vyno importo šuolį. Rusija ne šiaip perka vyną – ji jį siurbia iš Europos Sąjungos rinkos.

Skaičiai, kurie nedera su karo retorika:

• Prancūziškas vynas: Importas išaugo beveik dvigubai (nuo 2,2 mln. € sausį iki 4 mln. eurų vasarį).
• Itališkas vynas: Augimas 29%, pasiekiant 16,4 mln. eurų per mėnesį.
• Bendras ES vaizdas: Per vieną mėnesį importas šoktelėjo nuo 34,5 mln. eurų iki 43,2 mln. eurų.

Keistas „penketukas“: kas tie tikrieji tiekėjai?

Įdomiausia dalis čia net ne Prancūzija ar Italija. Didžiausių tiekėjų sąrašas:

• Italija
• Latvija (€7,4 mln.)
• Lenkija (€6,1 mln.)
• Prancūzija
• Portugalija

Lenkija ir Latvija – šalys, vienos iš garsiausiai kalbančių apie griežčiausias sankcijas, realybėje veikia kaip pagrindiniai vyno „logistikos mazgai“. Tai klasikinė reeksporto schema, kurioje prekės oficialiai keliauja į kaimynines šalis, o iš ten – tiesiai į Maskvos restoranus ir elitinius rūsius.

Ką tai sako apie realią situaciją?

Šitas vyno „potvynis“ rodo dvi svarbias tendencijas:

• Elito raminimas: Kremliui gyvybiškai svarbu, kad jų elitas – tie, kurie priima sprendimus arba juos palaiko – nepajustų diskomforto. Jei parduotuvių lentynose yra prancūziško Bordeaux, vadinasi, „viskas vyksta pagal planą“.
• Sankcijų imitacija: Kol politikai Briuselyje piešia naujus draudimų paketus, verslas (ypač Prancūzijos ir Italijos) randa būdus apeiti barjerus per tas pačias Lenkijos ar Latvijos muitines. Tai dar vienas įrodymas, kad geopolitiniai interesai ir pinigai visada laimi prieš deklaruojamas vertybes.

Klausimas – ar šis masinis atsargų papildymas yra tik trumpalaikis pasirengimas gegužės 9 šventėms, ar tai ženklas, kad Rusijos elitas užsitikrina prabangą ilgam, nesitikėdamas greitos krizės pabaigos ir jausdamasis pakankamai saugiai po savo geopolitiniu skėčiu, lieka atviras.