2026.03.29 17:48
Iliustracija: infa.lt / DI
2026-ieji Lietuvoje įsimins kaip „didžiojo pensijų fondų lūžio“ metai. Po dešimtmetį trukusios prievartinės ramybės, Konstitucinio Teismo atvertas langas tapo masinio egzodo koridoriumi. Tačiau žmonės bėga ne dėl emocijų, o dėl elementarios aritmetikos, kurią valstybė ilgai bandė maskuoti sudėtingais terminais.
1. Fondų grąža: Nominalus augimas vs. Reali vertė
Dauguma II pakopos fondų valdytojų šiandien deklaruoja vidutinę metinę grąžą apie 4,8%. Tačiau tai tik „vitrininis“ skaičius. Pažiūrėkime, kas lieka vartotojui:
-
Turto valdymo mokestis -0,5% : Tai tiesioginis mokestis fondo valdytojui už lėšų administravimą, nuskaitomas nepriklausomai nuo to, ar fondas uždirbo, ar prarado.
-
Metinė infliacija (2025/2026 m. prognozė) -3,2% : Tai rodiklis, rodantis, kiek nuvertėja pinigų perkamoji galia.
-
Grynoji reali grąža: ~1,1%. Išvada: Tai reiškia, kad sukauptas turtas realiai „paaugo“ tik šiek tiek daugiau nei vienu procentu. Visa kita „suvalgė“ administravimas ir brangstančios paslaugos bei prekės.
2. Skolų kaina: Kodėl „laikyti“ pinigus fonde yra nuostolinga?
Didžiausia takoskyra atsiranda lyginant fondo grąžą su gyventojų turimais finansiniais įsipareigojimais. Vidutinė vartojimo paskolos kaina (BVKKMN) Lietuvoje šiuo metu sukasi apie 12 proc.
BVKKMN (12%) sudėtis:
-
~9% Nominalios palūkanos: Banko uždarbis už skolinamus pinigus.
-
~3% Papildomi mokesčiai: Sutarties sudarymo mokesčiai, kasmėnesinis administravimas ir privalomi draudimai (jei taikoma).
Objektyvus nuostolis (Matematika): Jei žmogus turi sukaupęs 7 000 € fonde, jie per metus jam generuoja apie 301 € (skaičiuojant 4,3% po valdymo mokesčio). Tačiau jei tas pats žmogus turi tokio pat dydžio vartojimo paskolą remontui ar automobiliui, jis bankui sumoka 840 € palūkanų.
Nuostolio žirklės: Vien dėl to, kad pinigai „įšaldyti“ fonde, o ne panaudoti skolai padengti, žmogus kasmet praranda 539 €. Per 5 metus tai sudaro 2 695 € prarastų pinigų.
3. Kur dingsta atsiimti pinigai? (NT mitas)
Analitikai dažnai bando teigti, kad šie pinigai plūsta į nekilnojamojo turto rinką kaip pradiniai įnašai. Tai klaidinanti prielaida. Vidutinė sukaupta suma II pakopoje (apie 8 000 €) niekaip nepadengia 15% pradinio įnašo, kuris vidutiniam būstui didmiestyje dabar siekia 25 000–35 000 eurų.
Masinis pinigų atsiėmimas nukreiptas į:
-
Vartojimo skylių lopymą: Skolų, kurių palūkanos dvigubai viršija fondo grąžą, refinansavimą.
-
Buitinį „turtėjimą“: Investicijas į turimo būsto energetinį efektyvumą ar remontą, kas duoda greitesnę „grąžą“ per mažesnes sąskaitas.
Galutinė išvada
Masinis pasitraukimas iš II pakopos nėra „finansinis neišprusimas“. Priešingai – tai racionali reakcija į cinišką sistemą. Kai valstybė priverstinai įšaldo tavo pinigus instrumente, kuris uždirba 4%, kol tu bankui už savo vartojimą moki 12%, tu ne taupai ateičiai – tu subsidijuoji bankinį sektorių savo senatvės sąskaita.
Žmonės suprato: „Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“.
Per radiją automobilyje skamba „naujiena“: „daugiausiai siūlo atsiimti lėšas iš fondų „rusiškai kalbantys asmenys“.
Kiek tai teisinga?
1. Matematika neturi tautybės
Kaip ką tik suskaičiavome, -6,7% metinis nuostolis (skirtumas tarp skolos kainos ir fondo grąžos) kerta per kišenę vienodai – ar tu kalbi lietuviškai, rusiškai, ar žemaitiškai. Banko palūkanos nesirenka tautybės, jos renkasi tavo sąskaitą. Sakyti, kad tik „rusiškai kalbantys“ mato šitą 700 € skylę savo biudžete, yra tas pats, kas teigti, jog daugybos lentelę supranta tik tam tikros etninės grupės.
2. Etiketė kaip skydas nuo kritikos
Tai labai patogus politinis triukas:
-
Jei kritikuoji valdžios sprendimą – tu „priešas“.
-
Jei nori atsiimti savo pinigus iš nuostolingo fondo – tu „pasidavei propagandai“.
-
Tikslas: Diskredituoti patį procesą. Jei visuomenei įteigsi, kad bėgimas iš II pakopos yra „nelojalumo“ ženklas, galbūt dalis žmonių išsigąs etiketės ir liks fonduose toliau maitinti bankus.
3. Tikroji „propaganda“ yra skaičiai
Jei žmogus mato, kad jo kaimynas atsiėmė 8 000 €, padengė vartojimo paskolą ir dabar kas mėnesį sutaupo po 150 € palūkanų, jam nereikia jokio radijo ar „specialiųjų tarnybų“ instrukcijų. Jis tiesiog mato ekonominę logiką.
Tad tai tiesiog yra bandymas geopolitizuoti buitinę ekonomiką. Kai trūksta svarių argumentų, kodėl žmonės turėtų palikti savo pinigus sistemoje, kuri juos nuvertina, ištraukiama „rusiška korta“. Tai pigus būdas nukreipti dėmesį nuo to, kad sistema tiesiog nebeatitinka žmonių poreikių.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
2 524
Parsidavę valdžios išgamos priverstinai atiminėja iš žmonių pinigus. Šita afera iš anksto buvo aiški,bet viskas vyko priverstinai. Ir dar ,pagal visą logiką,kol ateis laikas mokėti pensijas jau nebus nei tų fondų,nebus jokios ES ,nebus ir tokios pasaulinės finansinės tvarkos. Taigi, žmonės suprato ,kad juos apvaginėja parsidavę išgamos ir reikia pasiimt nors tą kas dar liko.
Kai prezidento kėdėje sėdi bankų statytinis – kažin ar galima būtų tikėtis, jog jis norės atsisakyti šiltos vietos fonduose po kadencijos pabaigos.
O kur gali būti labiau užtikrintas pelnas nei ten, kur pinigai byra pagal įstatymą – priverstinai? – Pinigai, kurių nereikia uždirbti…
Švabokonservatorių užvaldyta žiniasklaida jau labai senai šmeižia žmones esant rusų agentais. Priminsiu, kad buvo šmeižiami esant rusų įtakoje tie žmonės, kurie pasisakė prieš konservatorių diegtą stambulo konvenciją, prieš konservatorių diegtą narkotikų legalizavimą, prieš konservatorių įvestą vaikų demoralizavimą ir seksualizavimą mokyklose, prieš konservatorių įvestus vaikų aėmimo įstatymus, prieš visiems mums priklausančių elektros tinklų ir kitų valstybinių įmonių manau pavogimą, prieš lrt užvaldymą ir pavertimą šmeižto įrankiu, prieš iš visų mūsų paimtų pigų gynybai išgrobstymą (tame tarpe ir steigiant beprasmius bei betikslius poligonus gražiausiose Lietuvos vietose).
Dabar pasirodo rusų agentais yra vadinami bei šmeižiami tų pačių švabokonservatorių tie žmonės, kurie nori pasitraukti iš pensijinių fondų aferos.
Tas faktas, kad švabokonservatoriai norinčius pasitraukti iš pensijų fondų žmones šmeižia esant rusų agentais, rodo, kad iš šių fondų reikia trauktis kuo greičiau.
… o jei žmogus neturi jokių paskolų, o tik pinigus pensijiniame fonde, jo nespaudžia jokie finansiniai sunkumai, tada jau reikia gerai paskaičiuoti ar verta. Jei liko keli metai iki pensijos tada neapsimoka, nes skirtumas tarp gautų pinigų į rankas gali būti ir keli tūkstančiai…
Neskaitėte straipsnio gerai – pinigai fonde tiesiog nuvertėja. Ir juos atsiėmus šiandien geriau nusipirkt vidutinišką automobilį šiandienos kainomis, nei po kelerių metų, kai jis jau kainuos gerokai daugiau.
gali stebinti tik durnius! Bet „tauta”,atsiprasant,pasirinkusi kapitalizma vietoje stabilios laisves – tokia ir yra! Ir niekas,ne vienu atveju,niekur nevare jega! Nei nesti kapeikas uz investicinius cekius i holdingus ir sekundes,nei pulti i pensiju fondus,nei rinktis „nepriklausomus tiekejus”,nei skiepytis! Visur alpote eilese is vakaro patys,o ne vare su bizunu ar sautuvu! Vaziuojate gatve uz dyka,bet mokate uz stovejima joje – ir jums nekyla jokiu abejoniu,uz ka!? Tai tada – jums taip ir reikia! Nepavarkite sirgti,godus psichai!
Jūs matėt kapitalizmą? Kapitalizmas tai laisva rinka. Dabar fašistinis monopolizmas.
Šiek tiek istorijos. Per pastaruosius kiek daugiau nei šimtą metų vien Vilniaus teritorijoje 10 kartų keitėsi pinigai. 1914 m. caro rubliai, 1915-17 m. Vokietijos okupaciniai ženklai, po to Lietuvių litai, lenkijos zlotai, juos 1939 m.pakeitė vel litai o po to iškarto sovietiniai rubliai, 1941-44 m. vėl okupaciniai markiai, 1944 m. vėl rubliai, 1961 m. pinigų reforma, 1991 m., atrodo, įvedė talonus, po to vėl litai, bet tai kiti. Tie patys pirmieji litai netinka ir nepriimami keityklose. Litus pakeitė euras. Suskaičiavau 11 permainų Tai reiškia kad pensiją jums moka ne nuo tų pinigų, kuriuos uždirbote ir sukaupėte. Tie pinigai nuvertėjo ir buvo panaikinti mainų metu