infa.lt

REUTERS

Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje siaučiant kariniams konfliktams, Briuselyje surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas tik atskleidė Europos bejėgiškumą.

Du karai prie pat Europos slenksčio metė šešėlį ant 12 valandų trukusio ES lyderių susitikimo – ir dėl visiškai skirtingų priežasčių jie pasijuto paralyžiuoti, ir nepajėgūs ką nors padaryti dėl nė vieno iš jų, konstatuoja „Politico“ leidinys.

Retai kada bloko nesugebėjimas imtis lyderio vaidmens tarptautiniuose reikaluose buvo toks akivaizdus. Vokietijos Frydrichas Mercas (Friedrich Merz), Prancūzijos Emmanuelis Macronas ir Italijos Giorgia Meloni (nė prie vieno nerašomas politinis statusas  – infa.lt past.)) – trijų iš dešimties didžiausių pasaulio ekonomikų vadovai – bei kiti 24 susitikime dalyvavę lyderiai galėjo tik nusisukti, tarpusavyje ginčytis arba pasiūlyti tik tuščias frazes, vykstant bombardavimai, raketų atakoms ir žudynėms.

„Šiais labai neramiais laikais, kuriuos dabar išgyvename, labiau nei bet kada anksčiau yra lemtinga išlaikyti tarptautinę taisyklėmis pagrįstą tvarką“, – žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, pirmininkavęs susitikimui Briuselyje. „Alternatyva yra chaosas. Alternatyva yra karas Ukrainoje. Alternatyva yra karas Artimuosiuose Rytuose.“

Jis neužsiminė apie akivaizdų faktą, jog jo minima „tvarka“ jau sugriuvo ir nebeveikia.

Ir tuo viskas ir baigėsi

Kol Teheranas bombardavo kaimynines valstybes, trikdydamas Europos energijos tiekimą, Kijevas atakavo Rusijos gamyklas, kuriose buvo remontuojami kariniai lėktuvai, o Donaldas Trampas (Donald Trump) Vašingtone kartu su Japonijos ministru pirmininku juokavo apie Perl Harboro ataką, Europos lyderiai savo derybose užsiiminėjo tik bloko anglies dioksido leidimų sistema – emisijų leidimų prekybos sistema.

Tai nėra visiškai nesusijęs klausimas su pasauliniu energetikos šoku, bet vargu ar tai yra tema, kurioje žemynas galėtų pademonstruoti savo geopolitinę galią.

Dėl Irano lyderiai suprato, kad turi mažai svertų ir/ar noro imtis kokių nors reikšmingų veiksmų. Dėl Ukrainos, praėjus daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos – konflikto, kuriame jie turi svertų ir noro – jie nesugebėjo įveikti vidinių nesutarimų, kad patvirtintų 90 mlrd. eurų skyrimą Kijevui.

Dėl Irano konflikto „nebuvo noro įsitraukti į derybas“, sakė aukštas Europos vyriausybės pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems šiame straipsnyje cituojamiems asmenims, buvo suteikta anonimiškumas, kad galėtų aptarti uždaras derybas.

Trijų pareigūnų teigimu, Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas net skundėsi, jog fokuso sutelkimas į Iraną kelia pavojų, kad dėmesys bus nukreiptas nuo priemonių, skirtų atgaivinti silpną Europos ekonomiką – tai buvo pirminė viršūnių susitikimo priežastis, kol į tai nesikišo pasauliniai reikalai.

„Aldeno Bieseno pilyje pasaulis atrodė visai kitaip“, – sakė vienas ES pareigūnas, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį Belgijos pilyje vykusį susitikimą, skirtą konkurencingumo klausimams, kuris turėjo paruošti dirvą šiam viršūnių susitikimui.

Tai buvo prieš Irano karą ir Ukrainos finansavimo dilemą, kurią sukėlė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno atsisakymas laikytis pažado patvirtinti paramą, o tai radikaliai pakeitė darbotvarkę.

Ne mūsų karas

Tai nereiškia, kad Iranas buvo visiškai ignoruojamas.

Vėl buvo diskutuojama apie Prancūzijos karo laivų siuntimą, galbūt remiamą JT Saugumo Tarybos, skirtą apsaugoti Hormuzo sąsiaurį – svarbų naftos tranzito punktą, kurį Teheranas faktiškai užblokavo, grasindamas smogti laivams, . „Pradėjome tiriamąjį procesą ir artimiausiomis dienomis paaiškės, ar jis turi šansų pavykti“, – sakė E. Macronas.

Tačiau viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje nebuvo įsipareigota imtis jokios naujos misijos, o buvo paminėtas tik esamų ES karinių jūrų operacijų regione stiprinimas.

Pasibaigus deryboms ES lyderiai priėjo rimtos išvados: Europa turi mažai galios ir noro daryti įtaką įvykiams.

„Artimieji Rytai mums daro didelę įtaką – bet ar mes esame šio žaidimo dalyviai?“ – klausė vienas ES pareigūnas, dalyvavęs lyderių diskusijose. „ Jie bando rasti savo vietą šiose diskusijose, o mes turime daug pareiškimų ir pozicijų, [bet] ar europiečiai turi kokį nors vaidmenį sprendžiant šį procesą?“

Akivaizdu, kad ne, teigia ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kuri įspėjo lyderius, jog „pradėti karą yra kaip meilės romanas – lengva įsitraukti, bet sunku iš jo išbristi“, pasak dviejų diplomatų, susipažinusių su jos pastabomis.

Vertimas: Tai nėra Europos karas – ir nebus.

Dega didžiausi dujų telkiniai

Tai nutiko nepaisant to, kad Kataras ketvirtadienį įspėjo, jog negalės įvykdyti suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutarčių su Belgija ir Italija, po to, kai Iranas nukreipė savo pyktį – ir balistines raketas – į šią Persijos įlankos šalį dėl JAV ir Izraelio atakų, dėl kurių buvo sunaikinta beveik penktadalis jo SGD eksporto pajėgumų.

Tačiau, užuot tiesiogiai kovoję su sparčiai didėjančiu energetikos šoku, Europos lyderiai valandų valandas diskutavo apie bloko klimato politiką, įskaitant jo ETS, kurią grupė šalių nori reformuoti.

„Teigti, kad ETS yra didžiausia problema, kai dega dideli dujų telkiniai, yra šiek tiek keista“, – sakė vienas ES pareigūnas.

„Tiesiog beprotiška“

Jei kas, tai šis viršūnių susitikimas atskleidė, kur Irano ir Ukrainos karai persipina.

Tai galėjo būti paskutinis jo susitikimas ES po 16 metų, jei jis pralaimės kitą mėnesį vyksiančius rinkimus, tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas griežtai sukritikavo Europos požiūrį į besivystančią energetikos krizę.

„Europiečių elgesys ir strategija šiuo atveju yra tiesiog beprotiški“, – sakė jis, pridurdamas, kad ES turi pirkti rusišką naftą, norėdama „išgyventi“.

V. Orbánas blokavo 90 mlrd. eurų ES skyrimą Kijevui kilus konfliktui dėl sugadinto naftotiekio „Družba“, kuriuo vyko rusiškos naftos tiekimas per Ukrainą į Vengriją ir kitas Vidurio Europos šalis.

Dėl šios priežasties blokas taip pat negalėjo pasiūlyti nieko daugiau nei tik užtikrinimus dėl karo Ukrainoje.

V. Orbánas ketvirtadienį išlaikė savo prieštaravimą ir netgi pelnė Giorgia Meloni paramą, kuri lyderiams pasakė, kad supranta jo poziciją.

Mercas patvirtino, kad lyderiai buvo „giliai nusiminę“ dėl Orbáno sprendimo. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai paliks ilgalaikį pėdsaką“, – sakė jis.

Tačiau kolegų spaudimas nepaveikė Orbáno, o klausimai dėl ES pinigų skyrimo Ukrainai bus atidėti kitam viršūnių susitikimui kitą mėnesį – iki to laiko Vengrija gali turėti naują lyderį arba bent jau senąjį, kuris nebebus taip desperatiškai siekiantis rinkėjų balsų.

Dėl Irano ir Ukrainos ES nieko nepasiekė. Ankstesnės diplomatų prognozės, kad lyderiai gali tęsti diskusijas per naktį ar net susirinkti antrą dieną, nes pasaulio sumaišties skubumas verčia juos spręsti iškilusius uždavinius, nepasitvirtino. Viskas buvo baigta dar prieš vidurnaktį.

Po 12 valandų, per kurias buvo priimta nedaug sprendimų, lyderiai neturėjo ką naujo pasakyti savo šalies gyventojams.

ES teko daryti „tai, ką visada gerai darome“, – sakė ES pareigūnas, turėdamas omenyje „gražių pareiškimų“ rašymą.