infa.lt

Karui Irane įžengus į trečią savaitę, rinka atskleidžia niūrią istoriją – apie netikėtai gautas pajamas energetikos sektoriuje ir pramonės žlugimą, kuriuos skiria vienintelis veiksnys: priklausomybė prie naftos telkinių, rašo „Euronews“ leidinys savo apžvalgoje.

Praėjus aštuoniolikai dienų nuo karo Irane pradžios, pasaulinių akcijų rinkų rezultatai kelia nerimą.

Nuo karo veiksmų pradžios Europos pagrindiniai indeksai nukrito apie 7% – „Euro STOXX 50“ smuko 6,5%, Vokietijos „DAX“ – 7%, Prancūzijos CAC 40 – 7,2%, o Italijos FTSE MIB – 6,4% – tai gerokai pranoksta kuklesnį 2,5% JAV „S&P 500“ indekso kritimą, kurį palankiai veikia Amerikos, kaip didžiausios pasaulyje naftos gamintojos, statusas ir santykinis atsparumas energetiniam šokui.

Tačiau pagrindiniai skaičiai atskleidžia tik pusę tiesos.

Po paviršiumi atsivėrė nepaprastas atotrūkis – tarp Europos įmonių, kurios klesti dėl brangios energijos, ir tų, kurias ji sunaikina.

Energijos šokas, keičiantis žemyną

Labiausiai akivaizdi karo ekonominė pasekmė – dramatiškas energijos kainų perskaičiavimas.

Iranas faktiškai uždarė Hormuzo sąsiaurį, per kurį teka 20% pasaulio naftos, dėl to per kelias dienas Brent naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 70 iki beveik 120 JAV dolerių už barelį.

Antradienį Brent kaina siekė maždaug 105 JAV dolerių, tai yra 42% daugiau nei prieš karą.

Siekdama sustabdyti naftos kainų šuolį, Tarptautinė energetikos agentūra koordinavo istorinę intervenciją.

Daugiau nei 30 šalių Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Rytų Azijoje susitarė išleisti iš bendrų nepaprastųjų situacijų atsargų 400 mln. barelių naftos – tai didžiausias tokio pobūdžio veiksmas per visą 50 metų Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) istoriją.

Tačiau naftos rinka aiškiai parodė, kad net ir šis milžiniškas atsargų išleidimas toli gražu nepakankamas, kad būtų galima išspręsti beprecedentį tiekimo sutrikimą, o naftos kainos nuo pranešimo paskelbimo šoktelėjo daugiau nei 17 proc.

Gamtinės dujos nukentėjo dar labiau. Olandijos TTF etalonas – svarbiausias dujų kainų orientyras Europoje – šoktelėjo 60% iki 52 eurų už megavatvalandę.

Šios savaitės pranešime „Goldman Sachs“ energetikos analitikė Samantha Dart įspėjo, kad dėl sutrikimų sąsiauryje ir Kataro SGD gamybos įrenginių uždarymo šiuo metu neveikia maždaug 80 mln. tonų per metus SGD tiekimo – tai sudaro 19% pasaulinio bendro kiekio.

Jos komanda išlaiko TTF prognozę – 63 eurus už MWh 2026 m. antrajam ketvirčiui – ir įspėja, kad susitraukusios Europos fizinės atsargos gali stumti kainas į dujų ir naftos keitimo intervalą dar prieš konfliktui pasibaigiant.

Laimėtojai: energetika, atsinaujinančioji energija ir trąšos

Akivaizdžiausi laimėtojai yra Europos naftos ir dujų gamintojai, kurių pajamos kinta kartu su žaliava, kurios kaina dėl karo taip dramatiškai pakilo.

Norvegijos energetikos milžinė „Equinor“ nuo mėnesio pradžios pabrango 23,7%, nes investuotojai plūsta į vieną iš didžiausių žemyno naftos ir dujų gamintojų, turintį didelius resursus gerokai už konflikto zonos ribų.

Kitos Norvegijos bendrovės „Vår Energi“ akcijos pakilo 19,9%, o „Aker BP“ – 17,1%. Italijos „Eni“ akcijos pakilo 14,7%, o Portugalijos „Galp Energia“ – 13,6 proc.

Tačiau labiausiai stebina pelnas, gautas iš visiškai netikėtos srities – biokuro.

Vokietijos atsinaujinančiųjų išteklių kuro gamintojas „Verbio SE“ pakilo 30,4%, o Suomijos „Neste Oyj“ – didžiausias pasaulyje atsinaujinančiojo dyzelino gamintojas – pakilo 28,1 proc.

Kadangi tradiciniai iškastiniai degalai brangsta, o tiekimo grandinės tampa vis labiau nesaugios, alternatyvios energijos šaltiniai tampa žymiai patrauklesni tiek pirkėjams, tiek investuotojams.

Vokietijos dujų tiekėjas „Uniper SE“, kuris pastaraisiais metais stengėsi diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos, pakilo 19,1 proc.

Trąšų sektorius taip pat užfiksavo reikšmingą augimą: „K+S“ pakilo 15,3%, o „Yara International“ – 15,0 proc.

Šie pokyčiai atspindi akivaizdžią žaliavų tiekimo krizę: apie trečdalis pasaulinės jūrų transportu gabenamų trąšų prekybos – maždaug 16 mln. tonų – eina per Hormuzo sąsiaurį, įskaitant 43% jūrų transportu gabenamo karbamido eksporto, 44% sieros ir daugiau nei ketvirtadalį prekiaujamo amoniako.

Didžiausi Europos laimėtojai nuo Irano karo pradžios

Pralaimėtojai: plieno pramonė, oro linijos ir statybos sektorius

Kita vertus, nuostoliai buvo ne mažiau dramatiški. Labai energijai imlios pramonės šakos ir įmonės, patiriančios didesnes sąnaudas, bet turinčios mažai galimybių daryti įtaką kainoms, patyrė didžiulius nuostolius.

Oro linijos patyrė vienus didžiausių nuostolių. „Wizz Air“ – Budapešte įsikūrusi pigių skrydžių bendrovė, kurios veikla labai priklauso nuo maršrutų Vidurio ir Rytų Europoje – smuko 31,2 ptoc.

„Air France-KLM“ prarado 22,1%, o „easyJet“ – 21,8% vertės. Visos trys susiduria su ta pačia negailestinga aritmetika: reaktyvinių degalų kainos šoktelėjo, rizikos draudimo programos siūlo tik dalinę ir laikiną apsaugą, o galimybės pakankamai greitai perkelti sąnaudas keleiviams, kad būtų apsaugoti pelnai, yra ribotos.

Plieno gamintojai patyrė panašų smūgį. „Salzgitter“ akcijos nukrito 27,9%, „thyssenkrupp“ – 27,3%, o „ArcelorMittal“ – 19,1%; prie jų prisijungė nerūdijančio plieno specialistas „Aperam“, kurio akcijos nukrito 24,5 proc.

Plieno gamyba yra viena iš labiausiai energijai imlių pramoninių procesų pasaulyje, o plieno gamyklos, veikiančios su nedideliais pelno marža, susiduria su neatidėliotina pelningumo krize, kai dujų kainos per tokį trumpą laikotarpį šoktelėjo 60 proc.

Ispanijos inžinerijos rangovė „Técnicas Reunidas“ nukrito 23,7% – tai karo sukelto neaiškumo dėl Artimųjų Rytų energetikos infrastruktūros projektų, kuriuose ji yra labai įsitraukusi, auka.

Statybų grupės „Webuild“ akcijos nukrito 26,6%, o tai atspindi plačiau paplitusius nuogąstavimus, kad dėl energetikos sektoriaus sukeltas ekonomikos sulėtėjimas sustabdys investicijas į infrastruktūrą labiausiai pažeidžiamose Europos šalyse.

Sąrašą užbaigia kasybos bendrovė „Hochschild“, kurios akcijos nukrito 21% – didėjančios energijos sąnaudos mažina pelno maržą, o investuotojų noras rizikuoti mažesnių kasybos bendrovių atžvilgiu nyksta.

Didžiausi pralaimėtojai Europoje nuo Irano karo pradžios

Europa į šią krizę įžengia jau esanti struktūriškai pažeidžiama.

Nors nuo invazijos į Ukrainą pradžios žemynas smarkiai sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tiekiamų dujotiekiais, jis vis dar yra labai jautrus energijos tiekimo sutrikimams, o dujų atsargų lygis 2026 metams suteikia mažiau atsargų nei ankstesniais metais.