infa.lt

Naftos kainos toliau kyla, karui Irane įžengus į trečią savaitę, o JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ragina sąjungininkus padėti užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, investuotojams reaguojant į grėsmes, su kuriomis susiduria Artimųjų Rytų eksporto infrastruktūra, rašo „Euronews“ leidinys.

Naftos kainos pakilo sekmadienio prekybos sesijos pradžioje, Irano karui įžengus į trečią savaitę ir, atrodo, nematant jo pabaigos.

„Brent“ naftos kaina pasiekė 106,5 JAV dolerių lygį, o WTI – 102,4 JAV dolerių. Šio straipsnio rašymo metu kainos svyruoja atitinkamai ties 103 ir 97,5 JAV doleriais.

Kainų pokyčiai susiję su JAV smūgiais prieš pagrindinį Irano naftos eksporto centrą – Chargo salą – penktadienį po rinkų uždarymo.

Nors ataka buvo nukreipta į salos karinę infrastruktūrą, smūgis prieš pagrindinį Irano eksporto terminalą yra naujausias iš serijos destabilizuojančių veiksmų šioje neramioje sąsiaurio vietoje.

Pasak „JPMorgan“, apie 90% Irano naftos eksporto išsiunčiama iš Chargo salos.

Tuo tarpu D. Trampo administracija ir toliau palieka atvirą galimybę smogti regiono naftos infrastruktūrai.

Sekmadienį duotame interviu CNN kanalui JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Maikas Volcas (Michael Waltz) pareiškė, kad prezidentas D. Trampas „šiuo metu sąmoningai smogė tik karinei infrastruktūrai“.

„Aš tikrai manau, kad jis pasinaudotų ta galimybe, jei norėtų sunaikinti jų energetinę infrastruktūrą“, – pridūrė jis.

Hormuzo sąsiaurio apsauga

Šeštadienį D. Trampas sustiprino spaudimą Europos ir Azijos sąjungininkams, ragindamas juos prisijungti prie karinio laivyno eskorto misijos sąsiauryje.

Savo įraše „Truth Social“ D. Trampas konkrečiai kreipėsi į Kiniją, Prancūziją, Japoniją, Pietų Korėją, Jungtinę Karalystę ir kitas šalis, teigdamas, kad šios šalys nuo sąsiaurio blokavimo nukentės labiau nei JAV.

Kol kas iš Europos nėra jokių tvirtų įsipareigojimų, tačiau, kaip JAV pareigūnai pranešė laikraščiui „Wall Street Journal“, Baltieji rūmai jau šią savaitę planuoja paskelbti, kad kelios šalys sutiko prisijungti prie eskortavimo misijos.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad vis dar svarstoma, ar tokia operacija turėtų prasidėti prieš karą, ar po jo pabaigos.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiko Briuselyje aptarti ES karinės jūrų misijos „Aspides“ išplėtimo į sąsiaurį, tačiau tokie svarbūs asmenys kaip Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul jau išreiškė skepticizmą dėl šios operacijos.

JAV skolinasi naftos atsargas

JAV Energetikos departamentas paskelbė detales apie savo 172 mln. barelių indėlį į didžiausią IEA istorijoje nepaprastosios padėties atsargų išleidimą, kurio bendras dydis siekia 400 mln. barelių.

Skirtingai nei ankstesnių strateginių atsargų išleidimų atveju, D. Trampo administracija šį procesą apibūdino kaip „mainus“ ir naftą pavadino pasiskolinta, kuri turi būti grąžinta su papildomais bareliais kaip priemoka.

Ši paskolos struktūra skiriasi nuo ankstesnių nepaprastųjų situacijų, kai atsargos buvo paskirstomos tiesiogiai jas parduodant, todėl IEA plano įgyvendinimas tampa sudėtingesnis, o jo pagalbos poveikis – ribotesnis.

Energetikos departamentas nurodė, kad pirmasis išleidimas bus 86 mln. barelių, o pasiūlymai turi būti pateikti iki antradienio.

IEA taip pat sekmadienį paaiškino, kad atsargos iš Azijos ir Okeanijos bus prieinamos iš karto, o atsargos iš Europos ir Amerikos atvyks tik kovo pabaigoje.