infa.lt

Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (iš dešinės į kairę) „norinčiųjų koalicijos“ susitikime Paryžiuje (2026 m. sausio 6 d.)
Foto: Ludovic Marin / Pool / Reuters

JAV pranešė ES šalims, kad amerikietiškų ginklų tiekimas bus atidėtas, nes Vašingtonas teikia pirmenybę Artimųjų Rytų užsakovams.

Taikos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kurioms vadovauja JAV, faktiškai nurimo, nes Donaldas Trampas (Donald Trump) praranda susidomėjimą, o jo karas su Iranu silpnina spaudimą Rusijai, rašo „Financial Times“ leidinys.

Kaip teigė keturi ES diplomatai, karas Artimuosiuose Rytuose nukreipė Vašingtono dėmesį nuo taikos susitarimo dėl Ukrainos. Derybos tarp Ukrainos ir Rusijos pareigūnų, kuriose tarpininkauja JAV, „išties yra pavojingoje zonoje“, teigė ES atstovas.

„Artimieji Rytai smarkiai nukreipė politinį dėmesį nuo Ukrainos“, – sakė vienas iš ES diplomatų. „Mums ir Ukrainai tai yra katastrofa“.

Problema su ginklais

Pasak diplomatų, ES šalims buvo pranešta, kad amerikietiškų ginklų, ypač priešlėktuvinės gynybos priemonių, tiekimas bus atidėtas, nes Vašingtonas teikia pirmenybę Artimųjų Rytų užsakovams, o tai turės rimtų pasekmių Kijevui.

„Tai neabejotinai problema, nes tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Ukrainoje vyksta konkurencija dėl tų pačių išteklių“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas laikraščiui „Financial Times“. – „Akivaizdu, kad dabar Amerikos dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus“.

Kremlius nedalyvauja derybose

Šaltinių teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol iš esmės susilaikė nuo Donaldo Trampo kritikos šio karo klausimu, tikriausiai naudodamasis sumažėjusia JAV parama Ukrainai. Be to, derybose su Ukraina Kremlius neparodė noro eiti į kompromisus.

Tuo pačiu metu JAV pareigūnai bando tarpininkauti siekdami užbaigti konfliktą, tačiau, pasak žmonių, susipažinusių su derybų eiga, jie iš esmės buvo abejingi karo pabaigos sąlygoms.

Baltųjų rūmų atstovas pareiškė, kad Donaldas Trampas vis dar „tikisi“, jog derybos baigsis karo pabaiga, ir kad JAV derybininkai per pastaruosius mėnesius pasiekė „didžiulę pažangą“.

„Nemanau, kad rusai nori artimiausiu metu vėl derėtis“, – sakė vienas iš neoficialių derybų dalyvių. „Nes nėra apie ką kalbėti.“

ES vaidmuo derybose

ES lyderiai skeptiškai vertina tai, kad taikos derybos bus sėkmingos be tolesnio spaudimo Maskvai.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) apsilankė Baltuosiuose rūmuose praėjus trims dienoms po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną. Mercas atvyko su žemėlapiais ir schemomis, kad pagrįstų būtinybę stiprinti spaudimą Maskvai.

Tačiau D. Trampas nebuvo linkęs šį klausimą aptarti išsamiai ir tebėra įsitikinęs, kad Rusija yra stipri, o Ukraina – silpna, teigia su diskusijų eiga susipažinę šaltiniai. Taip pat nebuvo jokių požymių, kad JAV būtų pasirengusios sustiprinti spaudimą V. Putinui.

Per pastarąją savaitę JAV pareigūnai pranešė savo Europos kolegoms, kad tolesnių sankcijų prieš Rusijos naftos pramonę nebus, teigė du ES diplomatai.

Ukrainos požiūriu, Rusija „nesąžiningai“ žiūri į karo pabaigą, atsižvelgiant į jos atkaklumą reikalavimuose, kurių Kijevas negalėjo priimti, teigė aukštas Ukrainos pareigūnas.

Jis sumenkino nuogąstavimus, kad Vašingtono dėmesio sutelkimas į Iraną sužlugdys derybas su Rusija, pareikšdamas, kad Kijevas „stebės, kaip klostysis situacija“.