infa.lt

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas | vaizdo įrašo kadras

Baltieji rūmai paskelbė, kad Ispanija sutiko bendradarbiauti kare prieš Iraną. Ispanija tai paneigė tą pačią valandą. Šis epizodas yra daugiau nei diplomatinis incidentas – tai momentas, kai Europos vienybė prieš Trumpą tapo realybe, o ne retorika.

Melas, kuris neiššsilaikė nė valandos

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt trečiadienį paskelbė, kad Ispanija „sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene” karinėje operacijoje prieš Iraną. Tai buvo oficialus Vašingtono pareiškimas. Jis neišlaikė nė kelių valandų.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuel Albares tą pačią dieną per radiją pareiškė: „Mūsų pozicija dėl bazių naudojimo, dėl karo Artimuosiuose Rytuose, dėl Irano bombardavimo – nepasikeitė niekaip.”

Tai nėra nesusipratimas. Tai sąmoningas Baltųjų rūmų bandymas sukurti vienybės įspūdį, kurio nėra. Ir Ispanija šį bandymą viešai, ryžtingai ir nedviprasmiškai atmetė.

Sanchezas: „Ne karui“ net po JAV grasinimų

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas nėra naujokas šiame konflikte su Donaldu Trampu (Donald Trump). Jis jau atsisakė prisijungti prie NATO įsipareigojimo didinti gynybos išlaidas iki penkių procentų BVP. Jis kritikavo Izraelio karą Gazoje. Jis smerkė JAV karinę operaciją, per kurią buvo pagrobtas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro.

Šį kartą P. Sanchezas pakartojo savo poziciją televizijos kreipimesi į tautą: „Mūsų poziciją galima išreikšti keturiais žodžiais: ne karui. Nebūsime bendrininkais kažko, kas kenkia pasauliui ir prieštarauja mūsų vertybėms bei interesams – vien iš baimės dėl galimo keršto.”

Donaldas Trampas atsakė grasindamas nutraukti visą prekybą su Ispanija, pavadindamas ją „baisia” sąjungininke. Tai ne diplomatija – tai spaudimas.

Trampas prieš ES: Pirmas tikras susidūrimas

Čia prasideda įdomiausia šios istorijos dalis. ES į Trampo grasinimus Ispanijai sureagavo iš karto ir vieningai. Europos Tarybos pirmininkas Antonio Costa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai parėmė Sanchezą.

Costa parašė: „ES visada užtikrins, kad jos valstybių narių interesai būtų pilnai ginami.”

Tai svarbu dėl paprastos priežasties: Ispanija yra ES narė, o ES leidžia prekėms laisvai judėti tarp 27 šalių. Bet koks Trampo bandymas ekonomiškai nubausti Ispaniją automatiškai susiduria su visu ES bloku. Tai ne teorija – tai teisinė realybė.

Pirmą kartą Donaldo Trampo eroje ES pasirodė kaip vieninga gynybinė struktūra, o ne kaip fragmentuotas politinių balsų rinkinys.

Portugalija: Taip, bet su išlygomis

Ispanijos kaimynė Portugalija pasirinko kitą kelią – leido JAV naudoti Azorų salų bazę karinei operacijai prieš Iraną. Tačiau net šis „taip” buvo apribotas: tik gynybinės ar atsakomosios operacijos, tik prieš karinius objektus, tik proporcingos.

Tai reikšminga detalė. Net valstybės, kurios sutinka padėti – riboja. Nėra besąlygiško palaikymo. Nėra „visi su Trampu”. Yra sąlyginiai kompromisai ir aiškios ribos.

Tai visiškai prieštarauja tam, ką NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasakojo savo interviu „Newsmax“ kanalui metu – esą sąjungininkės „masiškai” remia Trumpo operaciją.

Ispanijos bazės: istorija, kuri sugrįžta

JAV naudoja Rotos jūrų bazę ir Morono oro bazę pietų Ispanijoje pagal sutartį, pasirašytą 1953 metais – Franko diktatūros laikais. Tai nėra šiaip techninis faktas. Tai kontekstas, paaiškinantis kodėl ispanai šiuo klausimu jautrūs.

2003 metais konservatorių valdoma Ispanija palaikė JAV invaziją į Iraką. Rezultatas – 2004 metų Madrido geležinkelio sprogdinimai, nusinešę beveik 200 gyvybių. Al-Qaeda tiesiogiai susiejo išpuolį su Ispanijos dalyvavimu Irake.

Ispanų visuomenė tai prisimena. Ir Sanchezas tai žino.

Kai „Taip“ reiškia „Ne“

Šios savaitės įvykiai atskleidė tris dalykus vienu metu.

Pirma: Vašingtonas meluoja apie sąjungininkų palaikymą, kai to palaikymo nėra. Baltųjų rūmų pareiškimas apie Ispaniją buvo ne klaida – tai buvo propaganda.

Antra: Europos vienybė prieš Trampo spaudimą nėra tuščia retorika. Kai viena ES narė buvo prigrasinta prekybiniais sankcijomis, likusios susiglaudė. Tai precedentas.

Trečia: NATO vienybė kare prieš Iraną yra mitas. Yra sąlyginiai dalyviai, yra atsisakantieji, yra tyliai padedantys. Nėra vieno balso.

O Ispanija šią savaitę pasakė tai, ką daugelis Europos lyderių galvoja, bet bijo ištarti garsiai: mes nesame jūsų operacijos įrankis.

Komentaras pagal France24 straipsnį: „Spain denies US claim of military cooperation on Iran as rift deepens“, 2026 m. kovo 4 d.