infa.lt

Kanados premjeras, Markas Carney
Foto: AP

Nepaisant masinio visuomenės pasipriešinimo, Kanados premjero Marko Carney vyriausybė vėl stumia Bill C-9 – neapykantos kalbos įstatymą, kuris panaikintu esamas apsaugos nuostatas religinei laisvei. Konservatoriai įspėja: tai ne kova su neapykanta, o tiesiog – religijos cenzūra.

Įstatymas grįžo – ir vėl be pokyčių

Kanados Teisingumo komitetas vėl svarsto Bill C-9 – įstatymą, kurį Carney vyriausybės liberalai pristato kaip priemonę kovoti su neapykanta. Tačiau kritikai, ir pirmiausia konservatyvus parlamentaras Andrew Lawton, kelia kur kas paprastesnį klausimą: ar tai nebus tiesiog baudžiamasis persekiojimas tikinčiųjų dėl to, kad jie skaito ir cituoja Bibliją?

Lawton šį mėnesį pateikė tūkstančių kanadiečių pasirašytą peticiją, reikalaujančią atsisakyti šio įstatymo projekto. Parlamente jis pranešė: pasirašiusieji yra labai sunerimę dėl kėsinimosi į religinę laisvę, kurį dar labiau paaštrina ministro komentarai apie galimą baudžiamąjį persekiojimą dėl religinių tekstų citavimo.

Ministras, kuris norėtų teisti už Bibliją

Liberalų ministras Marc Miller praėjusių metų spalį Teisingumo komiteto posėdyje išsakė poziciją, kuri sukrėtė tikinčiųjų bendruomenes visoje šalyje. Vardydamas konkrečias Šventojo Rašto knygas – Kunigų knygą, Pakartoto Įstatymo knygą, Laišką romiečiams – jis pareiškė jose esant aiškios neapykantos homoseksualų atžvolgiu, ir, kad geros valios gynybos argumentai tokiuose atvejuose neturėtu galioti.

Ministras tiesiai pasisakė, kad prokurorų diskrecinė teisė pareikšti kaltinimus dėl tokių ištraukų citavimo turėtų būti išplėsta.

Tai nėra hipotetinis scenarijus. Tai – ministro pareikšta pozicija Parlamente. Miller vėliau neigė, esą norintis uždrausti religinius tekstus, tačiau jo žodžiai buvo užfiksuoti ir cituojami kaip tiesioginis liudijimas apie tikruosius įstatymo ketinimus.

Pataisa, kuri nieko nekeičia

Susidūrę su plačiu pasipriešinimu, liberalai pasiūlė pataisą. Ji teoriškai skelbia, kad įstatymas nebus taikomas maldai, pamokslams, religiniam mokymui ar Šventojo Rašto citavimui – jei visa tai tyčia neskatina neapykantos.

Skamba protingai. Tačiau yra viena problema: net patys vyriausybės teisininkai pripažino, kad ši pataisa išlaiko status quo, tai yra, iš esmės nieko nekeičia.

Lawton tai konstatavo viešai: liberalai sakė, kad klauso kanadiečių, bet jų siūloma pataisa realiai nieko nekečia. Tikybinių bendruomenių atstovai, susitikę su vyriausybės pareigūnais, taip pat išreiškė nepasitenkinimą. Tai – ne paranoja, tai – pagrįstas nerimas.

Tikroji grėsmė: ne kalėjimas, o išsekinimas teismuose

Teologas ir publicistas Paul Carter atkreipia dėmesį į vieną labiausiai nerimą keliantį aspektą: įstatymas panaikintu reikalavimą, kad prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą, provincijos generalinis prokuroras turėtų tam pritarti.

Tai reikštų, kad net pavieniai asmenys galėtų pradėti procesus prieš bažnyčias ir pastorius – ir net jei byla baigtųsi niekaip, pats procesas butų brangus, sekinantis ir bauginantis.

Šis instrumentas – ne kalėjimas, o teisinė prievarta – yra klasikinis cenzūros įrankis. Žmonės nustoja kalbėti ne tada, kai būna įkalinami, o tada, kai tampa per brangu kalbėti.

Kontekstas: 750 000 dolerių bauda už tai, kad yra dvi lytys

Kontekstas: Britų Kolumbijos žmogaus teisių tribunolas skyrė 750 000 dolerių baudą buvusiam mokyklos patikėtiniui Barry Neufeld – už penkerius metus trukusią viešą kampaniją, kurios pagrindas buvo teiginys, kad lytis yra biologiškai nulemta, o ne socialinis konstruktas, ir priešinimąsi LGBT ir lyčių tapatybės programoms mokyklose.

Tai nėra nekalta detalė. Tai – sistema, kurioje jau dabar matoma, kuo gali baigtis bet kokia nuomonė, nesutampanti su dominuojančia ideologine linija.

Neapykanta prieš neapykantą?

Čia verta kelti ir fundamentalesnį klausimą: ar patys šio įstatymo šalininkai nedemonstruoja neapykantos – prieš Bibliją? Ministras Parlamente vardija Šventojo Rašto knygas kaip neapykantos šaltinius. Ar tai nėra priešiškas pareiškimas prieš šventą milijonams žmonių tekstą, Vakaru civilizacijos kultūrinį ir teisinį pagrindą?

Ir dar svarbiau – ar draudimas cituoti Bibliją ką nors pakeis žmonių pasaulėžiūroje? Istorija rodo: ne. TSRS ilgai draudė religiją (Po kiek opiumas liaudžiai?). Lietuva išėjo iš sovietmečio su stipria katalikiška tapatybe. Idėjos, kurias bandoma užgniaužti, persekiojamos stiprėja.

Išvada: demokratija, kuri griauna save iš vidaus

Bill C-9 yra pavojingas ne tiek dėl to, ką daro tiesiogiai, kiek dėl to, ką signalizuoja: valstybė pretenduoja į teisę nuspręsti, kurie senoviniai tekstai yra priimtini, o kurie – ne. Tai nėra kova su neapykanta.

Tai – cenzūra, apsirengusi žmogaus teisių kalba. O tokia cenzūra yra pavojingesnė nei atviras totalitarizmas: ją sunkiau atpažinti, nes ji naudoja demokratines procedūras pačiai demokratijai ardyti.

Kanadiečiai, bažnyčios ir laisvos kalbos gynėjai turi visas priežastis reikalauti, kad šis įstatymas butų atsiimtas visumoje – ne pataisytas, o atšauktas.

Šaltinis: LifeSiteNews / Jonathon Van Maren, 2026 m. vasario 23 d.