infa.lt

Politico apklausos duomenys dėl taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje

Prancūzijos ir Vokietijos rinkėjai priešinasi taikos palaikymo pajėgų siuntimui į Ukrainą – „norinčiųjų koalicijoje“ mažėja norinčių.

Leidinio „Politico“ apklausos duomenimis, Emmanuelio Macrono pažado siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą neremia Prancūzijos visuomenė.

Ukrainai reikės Vakarų kariuomenės, kad būtų užtikrintas bet koks paliaubų susitarimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau dviejų galingiausių Europos šalių rinkėjai nenori sutikti padėti.

Pagal naujus „The POLITICO Poll“ apklausos rezultatus, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojai mieliau rizikuotų taikos susitarimu, nei siųstų savo kariuomenę saugoti paliaubas.

Nepriklausomos apklausos agentūros „Public First“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, rezultatai kelia politinę problemą Prancūzijos prezidentui Emmanueloio Macronui, kuris jau pažadėjo dislokuoti karius Ukrainoje, kai karas baigsis.

Jie taip pat kelia abejonių dėl bet kokio būsimo taikos susitarimo perspektyvos, atsižvelgiant į mažėjantį JAV susidomėjimą Ukraina ir Europos saugumu, nes Amerika savo dėmesį ir išteklius nukreipia į savo pusrutulį, taip pat į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną ir Artimuosius Rytus.

Apklausos duomenimis, tik Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje daugiau rinkėjų yra linkę siųsti karius į Ukrainą taikai užtikrinti nei prieštarauja šiai idėjai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad daugianacionalinės taikos palaikymo pajėgos būtų „gyvybiškai svarbios“ užtikrinant Ukrainos saugumą.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pažadėjo savo šalies paramą Ukrainai po bet kokio taikos susitarimo, tačiau lieka neaišku, ar Kanada dislokuos karius.

Atsakymų pateikėjai JAV, Vokietijoje ir Prancūzijoje labiau linkę nesiųsti savo kariuomenės į Ukrainą, „net jei tai reikštų riziką taikai regione“.

Vokietija ir Prancūzija labiausiai priešinasi kariuomenės siuntimui, daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų – 53% – pasisakė prieš taikos palaikymo pajėgų siuntimą. Prancūzijoje 43% respondentų teigė, kad šalis neturėtų siųsti karių į Ukrainą, palyginti su 33% respondentų, kurie tam pritarė.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) teigė, kad Vokietija būtų pasirengusi siųsti karius, sakydamas, kad taikos susitarimo atveju „negalima nieko atmesti“, tačiau bet koks karių dislokavimas turėtų būti patvirtintas Vokietijos parlamente.

JAV 43% respondentų mano, kad amerikiečių kariai neturėtų būti siunčiami į Ukrainą, nepaisant galimo neigiamo poveikio regiono taikai, o 37% pritarė taikos palaikymo pajėgų siuntimui.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad amerikiečių kariai į Ukrainą nebus siunčiami.

Rusija kategoriškai prieštarauja bet kokiam NATO kariuomenės siuntimui į Ukrainą.

„Mes reaguosime į bet kokius priešiškus veiksmus, įskaitant Europos kariuomenės dislokavimą Ukrainoje“, – gruodį Rusijos parlamentui sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.