infa.lt

Europos diplomatas pareiškė, kad ES turi būti pasirengusi „tiesioginiam susidūrimui“ su Donaldu Trampu (Donald Trump). Tuo tarpu „Politico“ pažymi, kad jei JAV nuspręs užimti salą, europiečiai vargu ar galės tai sustabdyti.

Europos šalys rengia planą, kaip sulaikyti JAV, jei jos pultų Grenlandiją. Apie tai pranešė „Politico“ leidinys, remdamasis apklaustais pareigūnais, diplomatais ir NATO šaltiniais.

„Turime būti pasirengę tiesioginiam susidūrimui su Trampu. Jis elgiasi agresyviai, ir mes turime būti tam pasirengę“, – žurnalistams sakė Europos diplomatas.

Konkrečiai, planą dėl galimų Europos priemonių, skirtų sulaikyti JAV nuo invazijos į Grenlandiją, rengia Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadefulas kartu su kolegomis, pranešė „Politico“ nenurodytas Vokietijos atstovas. Be to, nagrinėjamas klausimas dėl NATO pajėgų stiprinimo netoli salos (NATO ginsis nuo NATO).

Remdamasis savo pašnekovų pareiškimais, „Politico“ išskyrė keletą veiksmų, kurių galėtų imtis Europa.

Pirmasis iš jų – kompromisas. Buvęs aukštas NATO pareigūnas spėjo, kad aljansas galėtų tarpininkauti tarp Danijos, Grenlandijos ir JAV.

„Reikia išspausti maksimumą iš visko, ką galima padaryti, kad sustiprintume aljanso buvimą prie Grenlandijos ir įvykdytume Trampo reikalavimus“, – sakė diplomatas.

Antrasis variantas – Grenlandijos finansavimas iš Europos pusės. Atsižvelgdami į D. Trampo pareiškimus, kad salos prijungimas prie JAV žada dideles investicijas, Europos Sąjunga ir Danija bando įtikinti Grenlandiją, kad gali pasiūlyti „palankesnį variantą“, pridūrė „Politico“.

Dėl to Briuselis ketina nuo 2028 m. daugiau nei dvigubai padidinti finansavimą Grenlandijai. Tačiau ES dar nesutarė dėl šio išlaidų padidėjimo.

Trečiasis Europos variantas – ekonominis atsakas JAV. Danijos Karališkojo gynybos koledžo ekspertas JAV ginkluotųjų pajėgų klausimais Tomas Krosbis pasakojo, kad jau per pirmąjį D. Trampo prezidentavimo kadenciją ES turėjo planų, kaip užtikrinti Europos ir Arkties saugumą be JAV dalyvavimo.

„Tai sudėtinga, bet įmanoma. Tačiau nežinau, ar kas nors rimtai galvojo apie tai, kaip užtikrinti Europos saugumą be Amerikos. Tai tiesiog beprotiška“, – sakė jis.

Vienas iš galimų įrankių – Anti-Coercion Instrument arba „ekonominė bazuka“. Be kita ko, jis reiškia muitų, mokesčių įvedimą amerikiečių įmonėms ir draudimą investuoti į Europos ekonomiką.

Tačiau, jei JAV vis dėlto nuspręs jėga perimti Grenlandijos kontrolę, europiečiai beveik neturės galimybių jiems sutrukdyti. Crosby spėjo, kad jei amerikiečiai nusiųs nedidelę kariuomenės grupę, ją bus galima bandyti suimti.

Ketvirtas variantas: Vienas iš Europos diplomatų pridūrė, kad jei Danija paprašys, Prancūzija ir Vokietija galėtų nusiųsti kariuomenę, kad sustabdytų invaziją.

Teisiškai kalbant, Danija gali būti priversta reaguoti karinėmis priemonėmis. Pagal 1952 m. nuolatinį įsakymą, „įvykus puolimui Danijos teritorijoje“, kariai turėtų „nedelsdami imtis kovos, nelaukdami ir neprašydami įsakymų“.

Tčiau tiems, kas stebėjo įvykius Venesueloje, turėtų būti aišku, kad tiesioginis karių susidūrimas vargu ar įvyks. Bus atlikti parengiamieji darbai ir žaibiška operacija.

Donaldas Trampas neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą, kad įtvirtintų kontrolę Grenlandijoje. JAV prezidentas pažymėjo, kad jo šaliai ši teritorija yra „labai reikalinga“ tarptautinio saugumo kontekste.

Tuo tarpu Trampo specialusis pasiuntinys Grenlandijoje Jeffas Landry sakė, kad JAV neturi tikslo „kiekvieną užkariauti“. Vietoj to jos siūlo „ekonominę galią ir apsaugą“.