infa.lt

Seimo Audito komitetas, apsvarstęs Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, konstatuoja reikšmingus ir sisteminius LRT veiklos, valdymo bei vidaus kontrolės trūkumus ir imasi parlamentinės kontrolės priemonių jiems pašalinti.

Audito komitetas pažymi, kad LRT finansavimas iš valstybės biudžeto nuosekliai ir reikšmingai augo – nuo 53,8 mln. eurų 2021 m. iki 72,9 mln. eurų 2024 m., t. y. padidėjo 35,5%, o 2025 m. LRT skirta dar didesnė – 79,6 mln. eurų – suma.

Lyginant su 2021 m., LRT finansavimas per penkerius metus padidėjo beveik 48 proc.

Tuo pat metu LRT auditorijos dalis, remiantis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos duomenimis (šaltinis – „Kantar“), nacionalinių televizijų rinkoje augo nežymiai – nuo 15,2% 2021 m. iki 16,6% 2024 m.

Tuo tarpu komercinės televizijos užėmė reikšmingai didesnę rinkos dalį (TV3 grupė – 20,2%, LNK grupė – 23,8%). Tai rodo, kad LRT finansinis pranašumas nevirto lygiaverčiu konkurenciniu rezultatu.

Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius akcentavo, kad „LRT veiklos rezultatyvumas iš esmės atvirkščiai proporcingas reikšmingam LRT biudžeto didėjimui, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl LRT veiklos efektyvumo, racionalaus ir rezultatais grįsto viešųjų lėšų naudojimo“.

Valstybės kontrolės auditas taip pat atskleidė sisteminius LRT veiklos, valdymo ir vidaus kontrolės trūkumus:

• 89% audituotų programų pirkimų 2024 m. vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis tik į konkretų tiekėją;
• dalis pirkimų vykdyta dirbtinai ribojant konkurenciją, netinkamai valdant interesų konfliktus ir dokumentuojant sprendimus;
• 67% auditorių vertintų pirkimų nustatyti pažeidimai ar neatitikimai;
• 38% darbuotojų 2024 m. priimti be atrankos. Specialiųjų tyrimų tarnyba savo 2025 m. lapkričio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymėjo, kad LRT personalo paieškos, atrankos ir įdarbinimo procesai antikorupciniu požiūriu laikomi ydingais ir sudaro prielaidas pareigybių „pritaikymui“ konkretiems asmenims, didina favoritizmo ir protekcionizmo rizikas;
• plačiai taikyta autorinių ir paslaugų sutarčių praktika, turinti darbo santykių požymių;
• identifikuoti galimi mokesčių įstatymų pažeidimai, susiję su darbuotojų gaunamomis naudomis natūra;
• LRT naudojasi valstybės nekilnojamuoju turtu neturėdama tinkamo teisinio pagrindo.

Audito komitetas pabrėžia, kad šių trūkumų visuma rodo nepakankamai veikiančią LRT vidaus kontrolės sistemą, silpną pirkimų ir personalo valdymo valdyseną bei skaidrumo stoką, neatitinkančią visuomeniniam transliuotojui keliamų standartų.

Atsižvelgdamas į nustatytus faktus, Audito komitetas priėmė sprendimą kreiptis į LRT Tarybą, prašydamas įvertinti, ar LRT generalinė direktorė audituojamu laikotarpiu tinkamai vykdė pareigas, taip pat į kitas institucijas dėl galimų pažeidimų vertinimo.

Be kita ko, Audito komitetas papildomai vertins tik vakar gautus LRT atsakymus dėl programų pirkimo išlaidų, kurios, remiantis pateikta informacija, yra gerokai didesnės nei nurodyta Valstybės kontrolės atliktame audite, taip pat dėl politinių apžvalgininkų ir komentatorių parinkimo ir apmokėjimo tvarkos.

Audito komiteto nario A. Zuoko manymu, nors, pagal LRT pateiktus atsakymus, ši tvarka formaliai atitinka galiojančius teisės aktus ir LRT vidaus reikalavimus, tačiau pagal BBC ir kitų Vakarų Europos visuomeninių transliuotojų taikomus standartus ji neužtikrina nuomonių įvairovės, skaidrios ir konkurencingos turinio bei komentatorių atrankos sistemos, o tai kelia riziką žodžio laisvei ir visuomenės pasitikėjimui visuomeniniu transliuotoju.

Audito komitetas tęs šio klausimo parlamentinę kontrolę.

Šiuo metu viešojoje erdvėje vyksta vajus dėl esą užgniaužiamo laisvo žodžio, turint omenyje auditą ir LRT valdysenos pertvarkymus, kurie su laisvu žodžiu neturi nieko bndro. dabartinė

LRT kelia abejones kaip visuomeninis transliuotojas nors ir išlaikomas iš visuomenės pinigų. Tą puikiai liudija žiūrimumo rodikliai.

Kritikai teigia, kad LRT šiai dienai tapo vienos politinės grupės ruporu ir seniai neatstovauja visų visuomenės grupių.