infa.lt

youtube kadras

Malta prisijungė prie Europos Sąjungos 2004 m. gegužės 1 d., ir tai tapo lūžio tašku jos ekonomikai, kai pradėjo sparčiai augti finansų sektorius, kaip pramonės pagrindu paremta paslaugų ekonomika, kur 2015 m. paslaugos sudarė 87,2% BVP.

Po įstojimo Malta sukūrė patrauklią aplinką investicijoms, remdamasi žema korporacijų mokesčių norma ir gerai išvystytais finansų bei IT klasteriais, o anglų kalba (šalyje ja kalba 88% gyventojų) bei strateginė vieta Viduržemio jūroje sustiprino jos atvirą rinkos ekonomiką.

Finansų sektorius, įskaitant bankininkystę ir draudimą, tapo pagrindiniu varikliu, užimdamas 4,4% darbo jėgos 2014 m. ir pritraukdamas tiesiogines užsienio investicijas (FDI), kurių apimtys siekė 2,03 mlrd. JAV dolerių iki 2017 m.

Nuo 2004 iki 2024 m. FDI į finansų sektorių sudarė didžiąją dalį investicijų, o 2023 m. FDI srautas siekė apie 10% BVP, daugiausia per finansines paslaugas ir nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu augant korupcijos rizikoms.

Maltos mokesčių politika, su žema efektyvia mokesčių norma (5–10 proc.), padarė salą patrauklią užsienio investuotojams, o 2007 ir 2013 m. teisės aktų pakeitimai leido greitą pilietybės įsigijimą per investicijas į plėtros fondą.

Tai prisidėjo prie ekonomikos klasifikacijos kaip pažangios, aukštų pajamų ir inovacijomis grįstos pagal TVF, Pasaulio banką ir Pasaulio ekonomikos forumą, bet sukėlė kritiką dėl pinigų plovimo rizikų.

2014 m. buvo paleista Malta Individual Investor Programme (MIIP), vadinama „auksiniais pasais“, leidžianti turtingiems asmenims gauti Maltos pilietybę už 650 000 eurų investiciją, suteikiančią vizų laisvę į ES ir dar į 157 šalis.

Programa, paleista be viešų konsultacijų, pritraukė daugiau nei 1300 paraiškų, iš kurių patvirtinta virš 1000 pilietybių, – rusai joje sudarė beveik pusę, generuodama 850 mln. eurų nuo 2014 m., pakeisdama biudžeto deficitą į perteklinį.

Programa buvo kritikuojama dėl kronizmo ir kyšininkavimo, ypač tarp Darbo partijos vadovybės, o 2021 m. „Passport Papers“ tyrimas atskleidė taškų sistemą, leidžiančią pilietybę su minimaliais ryšiais, pvz., nuomojamu būstu ar labdaros aukomis.

Tarp gavėjų buvo sankcionuoti rusų oligarchai, pvz., Grigorio Anikejevo partneriai ir Pavelas Gračevas, o revokacijos buvo retos – tik vienas žinomas atvejis nuo 2020 m.

Bandymai įsigilinti į tai davė liūdną rezultatą. Žurnalistė Daphne Caruana Galizia tyrė „auksinių pasų“ programą, atskleisdama kyšininkavimą, įskaitant FIAU ataskaitą apie tris rusus (Irina Orlova, Evgenij Filobokov, Viktor Vaškevič), kurie 2016 m. sumokėjo 166 832 eurus kyšiams per ofšorinę kompaniją „Willerby Trade Inc.“, susijusią su premjero Joseph Muscat patarėju Keith Schembri.

Ataskaita liudija, kad mokėjimai buvo nukreipti tiesiai į Schembri kontroliuojamą sąskaitą kaip „paskolos grąžinimas“, ir laikomi įtartina schemos dalimi, o „Nexia BT“, apdorojusi paraiškas, buvo susijusi su Pilatus Banku.

Daphne taip pat atskleidė platesnę korupciją, įskaitant „Panama Papers“, energetikos sandorius ir „aukso pasų“ ryšius su rusų pinigais, ir jos veikla kėlė realią grėsmę valdžiai.

2017 m. spalio 16 d. ji buvo nužudyta bombos sprogimu automobilyje prie savo namų; tyrimas iki šiol davė menkus rezultatus: tik trys žemesnio lygio nuteistieji, be pagrindinio užsakovio.

Nužudymas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Europos Parlamentas 2023 m. rezoliucijoje konstatavo politiką be bausmės, institucinius teisėsaugos trūkumus ir premjero Robert Abela pareiškimus, dangstančius korupciją. Tarp neištirtų bylų – aukšto lygio pareigūnai, įskaitant buvusį premjerą Muscatą ir jo patarėją Schembri, o SLAPP ieškiniai slopina žurnalistus.

Korupcijos suvokimo indeksas (CPI) rodo blogėjimą: nuo 68 balų 2004 m. iki 46 balų 2024 m., Maltai užimant 65 vietą tarp 180 šalių, su 95% gyventojų, manančių, kad korupcija klesti visur.

2021 m. birželį FATF įtraukė Maltą į „pilkąjį sąrašą“ dėl AML/CFT trūkumų, įskaitant nepakankamą pinigų plovimo tyrimų prioritetą ir priemonių stoką korupcijos bylose.

Sąrašo poveikis buvo neigiamai veiksmingas: investuotojų interesas krito, ypač finansų ir iGaming (lošimų industrijos) sektoriuose (89% kompanijų tikėjosi rimtų pasekmių), o FDI įplaukos sumažėjo, nors bendras darbo vietų praradimas buvo minimalus. Malta buvo išbraukta iš sąrašo 2022 m. birželį po reformų, bet rizikos liko.

ES Komitetas 2020 m. užginčijo „auksinius pasus“ kaip ES pilietybės komercializaciją, o 2025 m. balandį ES Teisingumo Teismas (ECJ) nusprendė, kad programa pažeidžia ES teisę, įsakydamas ją sustabdyti ar reformuoti.

Malta liko paskutinė ES šalis su tokia schema, po Bulgarijos ir Kipro, o reformos 2020 m. įvedė rezidencijos reikalavimus, bet reikalavimų esmė liko abejotina (kaip Lietuvoje su Adamkaus tapkėmis).

Maltoje visą laiką sukosi pinigai dėl pinigų, kurie nekūrė jokio realaus produkto, išskyrus korupcines schemas juos išplaunant. Kai eina kalba apie finansų sektorių, tas visiškai nereiškia jog jis ką nors finansuoja šalyje, kurioje reziduoja.

Jis dažniausiai registruojasi mažų mokesčių šalyse, tačiau pagrindinę veiklą vykdo kitur pasaulyje, vietoje mokėdamas tik žemus mokesčius ir/ar naudodamasis galimybe išplauti (legalizuoti) neaiškiais keliais gautas lėšas.

Kai mes kalbame apie šalis „mokesčių rojus“, tarp eilučių visada slypi finansiniai nusikaltimai, korupcija, mokesčių slėpimas ir niekada nekalbama apie realiai naudingą ir paklausią eiliniams žmonėms produkciją.

Rojus – taip, bet tik turtingiesiems, kurie turtėja dar labiau, naudodamiesi galimybėmis, kurios eiliniams piliečiams paprasčiausiai neprieinamos.

Kaip atsitiko, kad Malta gali būti mokesčių rojumi ES, kur pakankamai griežti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai?

Atsakymas juk akivaizdus – Europos turtingiesiems jo reikia.