infa.lt

Vokietijos šarvuočiaii pakeliui į Lietuvą (2017 m) | magazin.spiegel.de nuotr.

Lapkričio 19 d. Europos Komisija pristatė „karinio mobilumo  gairių“ paketą (Military mobility package). Šis 115 puslapių dokumentas numato karinių krovinių ir kariuomenės judėjimo ES viduje supaprastinimą, taip pat infrastruktūros ir biurokratinių kliūčių logistikos srityje pašalinimą.

„Karinis mobilumas yra svarbiausias gynybos strategijos ir pajėgumų, kurių reikia Europai, kad galėtų veiksmingai sulaikyti priešus ir reaguoti į bet kokias krizes, veiksnys“, – aiškinama dokumente.

Plano pagrindą sudaro nauja Europos sustiprintos reagavimo į karinį mobilumą sistema (EMERS), kuri leis valstybėms narėms arba Europos Komisijai siūlyti laikinai sustabdyti įprastinių krovinių ir žmonių vežimo taisyklių taikymą ekstremalių situacijų atveju.

Pradėjus veikti EMERS, kariuomenei bus suteikta pirmenybė naudotis infrastruktūra ir transportu. Iš esmės kalbama apie „karinės Šengeno erdvės“ sukūrimą, projekto pristatymo metu pareiškė EK viceprezidentė ir Europos Komisijos narė, atsakinga už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Wirkkunen.

Galiausiai turi būti užtikrintas greitas ir nekliudomas kariuomenės, technikos ir aptarnaujančio personalo pervežimas per Europą automobilių ir geležinkelių keliais, oro ir jūros transportu.

Pasak dokumento teksto, 2026 m. pirmąjį pusmetį ES šalys turi parengti konkrečius pasiūlymus dėl atitinkamų transporto koridorių organizavimo, taip pat dėl 500 kritiškai svarbių infrastruktūros objektų, kurie gali būti naudojami kariniams tikslams, modernizavimo.

Kaip pažymi „Le Monde“, ES ilgą laiką ignoravo investicijų į karinį mobilumą svarbą. Pasibaigus Šaltajam karui, Europos valstybės sutelkė dėmesį į šarvuočių, fregatų ir naikintuvų, reikalingų užsienio operacijoms, pirkimus, o logistikos ir karinės infrastruktūros klausimai regione buvo nustumti į antrą planą.

Dėl to pagrindiniai logistikos centrai bloko šalyse šiandien yra netinkami kariniams poreikiams. Be to, ES šalyse galioja skirtingos muitinės ir administracinės taisyklės bei apribojimai.

Šiuo atžvilgiu reikšmingas epizodas, kai 2022 m. į Rumuniją buvo nusiųsti prancūziški tankai „Leclerc“, siekiant sustiprinti NATO rytinį sparną. Jų pristatymas užtruko kelias savaites dėl Vokietijos transporto normų, ribojančių maksimalų sunkvežimių svorį.

„ES tebėra didelių kliūčių rupžas veiksmingam kariniam mobilumui. <…> Nacionalinės taisyklės dažnai skiriasi, yra fragmentuotos ir nesuderintos“, – pripažįstama EK „kelio gairėse“.

Šiuo metu kariuomenės perkėlimas iš pagrindinių vakarinių uostų į šalis, besiribojančias su Ukraina ar Rusija, trunka apie 45 dienas. Generolas Fabris Feola, Prancūzijos operatyvinės paramos ir logistikos centro vadas, spalio mėnesio interviu savaitraščiui „Defence News“ teigė, kad šis procesas trunka dešimtis dienų, o tai yra per daug, ypač kai reikia greitai reaguoti ir paremti Baltijos šalis „Rusijai pademonstravus jėgą“. Bloko tikslas – sutrumpinti šį laikotarpį iki penkių dienų.

„Kuo greičiau galime perkelti karius, tuo stipresnė mūsų atgrasymo ir gynybos galia. Turime kalbėti apie dienas, o ne savaites, reikalingas pajėgų perkėlimui Europoje. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės iki šiol reikalauja pranešti prieš 45 dienas apie kitų šalių kariuomenių perėjimą pratyboms“, – pareiškė „kelio gairių“ pristatymo metu Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.

Pažymėtina, kad ES apie „karinio Šengeno“ sukūrimą diskutuoja jau apie dešimt metų; per tą laiką buvo parengti dešimtys projektų, tačiau blokas pradėjo juos finansuoti tik 2021 m. Šioje srityje ES paspartėjo dėl karinio konflikto Ukrainoje.

Vis dėlto, pasak Europos Komisijos nario gynybos klausimais Andriaus Kubiliaus pareiškimo, biudžetas buvo palyginti nedidelis – apie 1,7 mlrd. eurų. Pagal trečiadienį pateiktą planą ES ketina skirti papildomai 17,7 mlrd. eurų kariniam mobilumui iš Europos suvienijimo fondo (CEF) pagal 2028–2034 m. biudžetą, kuris turėtų būti patvirtintas gruodį vyksiančiame ES lyderių susitikime.

ES karinio mobilumo gerinimas bus vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su NATO. Kaip rašo „Le Monde“, po karo veiksmų Ukrainoje pradžios amerikiečiai įkūrė oro tiltus tarp savo bazių ir pagrindinių karinės logistikos tinklo taškų Europoje.

Kiekvieną savaitę dešimtys lėktuvų C-5M Super Galaxy ir C-17 Globemaster gabena ginklus, šaudmenis, tankus ir šarvuotę į Didžiąją Britaniją, Lenkiją ir Vokietiją. Dalis šio krovinio vėliau automobilių ar geležinkelių transportu gabenama į Ukrainą, o kita dalis – į sandėlius, kad prireikus būtų galima greitai dislokuoti karius.

Iš viso JAV Europoje sukūrė šešių logistikos mazgų tinklą, leidžiantį sutrumpinti reagavimo laiką eskalavimo atveju NATO rytiniame flange. Naujausias iš šių mazgų veikia nuo 2024 m. Lenkijos mieste Povidz, esančiame maždaug 400 km į vakarus nuo Ukrainos sienos.

Šis punktas per savaitę gali pilnai aprūpinti šarvuotąją brigadą. Europiečiai neturi panašios infrastruktūros: jų dispozicijoje yra tik keletas punktų Baltijos šalyse ir Rumunijoje, daro išvadą „Le Monde“.

Kokius dar žingsnius gynybos stiprinimo srityje ruošiasi žengti ES

ES ketina iki 2030 m. pašalinti spragas savo kolektyvinėje gynyboje – Europos pareigūnai mano, kad iki to laiko blokas turi būti pasirengęs galimai karinei konfrontacijai su Rusija.

Tas pats terminas buvo nurodytas ES baltojoje knygoje, skirtoje gynybai, kurioje aprašomas „labai intensyvaus karo“ scenarijus Europos žemyne, o Rusija vadinama „fundamentalia grėsme“.