infa.lt

Nuotrauka: Migrantai ir pabėgėliai prašo makedonų policininkų leisti jiems pereiti sieną iš Graikijos į Makedoniją liūties metu, netoli Graikijos Idomenio kaimo, 2015 m. rugsėjo 10 d. REUTERS/Yannis Behrakis/File Photo

Dauguma ES šalių bus paprašytos priimti migrantus iš ES regionų, patiriančių migracijos spaudimą, tačiau kai kurios šalys bus atleistos nuo šios prievolės.

Antradienį Europos Komisija paskelbė, kurios ES šalys galės gauti ES pagalbą spręsti migracijos spaudimo problemas, o kurios šalys bus atleistos nuo šios prievolės.

Pagal ES solidarumo fondo schemą dauguma ES šalių teiks pagalbą, pavyzdžiui, priims prieglobsčio prašytojus iš šalių, susiduriančių su dideliu migracijos spaudimu, arba siųs finansinę ir logistinę paramą, kad šios šalys galėtų susidoroti su migrantų antplūdžiu.

Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija buvo oficialiai pripažintos kaip šalys, patiriančios didelį migracijos spaudimą dėl staigaus migrantų skaičiaus padidėjimo per pastaruosius metus, todėl nuo 2026 m. vidurio jos turės teisę gauti pagalbą iš fondo.

Solidarumo fondas yra pagrindinis ES naujos migracijos ir prieglobsčio sistemos elementas, skirtas užtikrinti teisingesnį atsakomybės už migracijos keliamą spaudimą paskirstymą.

ES migracijos sistemos įgyvendinimas yra solidarumo ir atsakomybės pusiausvyros klausimas, teigia vidaus reikalų komisaras Magnus Brunner. „Viskas turi vykti kartu – tai lygiagretus procesas“, – antradienį žurnalistams sakė jis, pridurdamas, jog paktas užtikrina, kad šalys, patiriančios neproporcingą migracijos spaudimą, būtų traktuojamos skirtingai.

Tuo pačiu, Komisija pripažino, kad Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Austrija ir Lenkija susiduria su „reikšmingomis migracijos situacijomis“ dėl pastaruosius penkerius metus trukusio nuolatinio spaudimo.

Šis statusas leidžia joms prašyti visiško ar dalinio įnašų (finansinių ar susijusių su migrantų perkėlimu į jų teritoriją) į solidarumo mechanizmą grąžinimo per ateinančius pusę metų po to, kai schema įsigalios.

Europos Komisija nustatė, kad Belgija, Bulgarija, Vokietija, Estija, Airija, Prancūzija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija ir Suomija ateinančiais metais gali patirti migracijos spaudimą. Jos negalės pasitraukti iš sistemos 2026 m., bet yra arti ribos, kad galėtų tai padaryti ateityje.

Šios „rizikos“ klasifikacijos kriterijai apima nuolat atvykstančių didelį žmonių skaičių, pernelyg apkrautas priėmimo sistemas ir galimą trečiųjų šalių, pvz., Rusijos, manipuliavimą migracija.

Nors šios šalys kol kas nėra atleistos nuo prievolės, jos gaus prioritetinę prieigą prie ES migracijos paramos priemonių rinkinio, kuris teikia skubią finansinę paramą, operatyvinę pagalbą ir politikos koordinavimą.

„Tie, kuriems dar tik gresia migracijos spaudimas, vis tiek turės rodyti solidarumą, o tie, kurie jau patiria didelį migracijos spaudimą, gali prašyti atleidimo nuo solidarumo pareigos“, – paaiškino Komisijos pareigūnas. Jis pridūrė, kad ES vykdomoji institucija yra atsakinga už padėties įvertinimą, o ES Taryba sprendžia, kurios šalys priklauso kuriai kategorijai.

Migrantų perkėlimo į kitas ES šalis situacija

Labiausiai ginčytinas šio plano aspektas buvo reikalavimas, kad kai kurios ES šalys priimtų migrantus, kurie kitu atveju nebūtų net priartėję prie jų sienų.

Dėl būdingo Briuselio sprendimo pagal ES migracijos ir prieglobsčio sistemą privalomas tik solidarumas, o ne perkėlimas. Tai reiškia, kad šalys galiausiai gali pasirinkti: priimti migrantus, sumokėti finansinę kompensaciją už kiekvieną asmenį, kurį jos atsisako priimti, arba pasiūlyti kitą pagalbos formą.

Šis susitarimas buvo sudarytas siekiant prisitaikyti prie tokių šalių kaip Lenkija, Vengrija ir Čekija, kurios 2023 m. birželį, susitarus dėl sistemos, prieštaravo privalomam migrantu (dažniausiai nelegalių) perkėlimui.

Komisija neskelbė išsamių duomenų apie siūlomų perkėlimų skaičių ar vietoj jų siūlomos pinigų sumos. Pagal migracijos pakto teisės aktus ši informacija nebus skelbiama viešai, kol ES šalys nepriims sprendimo dėl galutinio solidarumo fondo dydžio.

Derybos dėl pasiūlymo pavertimo teisiškai privalomu aktu turėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis. Komisijos narys Brunner ketvirtadienį surengs klausymą su Europos Parlamento nariais dėl šio pasiūlymų paketo, tačiau Europos Parlamentas neturi įstatymų leidybos galių šiuo klausimu.