infa.lt

Daugelis politikų ir ekonomistų ragina panaikinti modernią ES socialinės gerovės valstybę. Tokie raginimai yra labai skuboti ir gali būti labai klaidingi.

Žinia, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nori smarkiai sumažinti socialines išlaidas, yra tokia pat šokiruojanti kaip ir atskleidimas, kad popiežius yra katalikas. Kodėl – in nomine Patris, et Filii, et Spiritus Sancti – kas nors turėtų tuo stebėtis? – rašo „Euronews“ leiinyss

Tačiau tikrasis TVF siūlomas Europos socialinių išlaidų sumažinimo mastas, paskelbtas šios savaitės politikos pranešime, buvo tikrai stulbinantis: tai prilygsta ne tik sužinojimui, kad popiežius yra katalikas, bet ir tam, kad jis yra Gineso pasaulio rekordininkas pagal visą gyvenimą atliktų atsiklaupimų skaičių ir yra „Ave Maria“ autorius.

TVF pagrindinis argumentas yra tas, kad Europos skolos lygis – kuris pastaraisiais metais smarkiai išaugo, nes vyriausybės švaistė pinigus, siekdamos išlaikyti ekonomiką pandemijos ir vėlesnės energetikos krizės metu – dabar yra toks didelis, kad daugelis šalių neturi kito pasirinkimo, kaip tik panaikinti socialinės gerovės sistemą, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo buvo kontinento visuomenės pagrindas.

„Kai kuriose šalyse gali būti neišvengiama persvarstyti vyriausybės vaidmenį“, – beveik bažnytiniu rimtumu paskelbė TVF. „Radikalios fiskalinės priemonės galėtų apimti viešųjų paslaugų ir kitų vyriausybės funkcijų apimties persvarstymą, o tai galėtų turėti įtakos socialinei sutarčiai.“

Belgija ir Ispanija, tiesiog negali išgyventi – bent jau tokios, kokias mes jas žinome. Stipri socialinė apsauga, orios pensijos, nemokamas švietimas ir sveikatos priežiūra: visa tai turi būti paaukota fiskalinio tvarumo vardan.

Be abejo, Fondas nėra vienintelis įtakingas balsas, raginantis panaikinti Europos gerovės valstybę – arba bent jau iš esmės ją pertvarkyti.

Vokietijos kancleris, Frydrichas Mercas (Friedrich Merz), pareiškė, kad nuolatinis vangus augimas reiškia, kad dabartinis gerovės lygis didžiausioje ES ekonomikoje „nebėra finansuojamas“. Tuo tarpu Vengrijos premjeras,  Viktoras Orbánas, jau daugiau nei dešimtmetį pyksta dėl „vakarietiško tipo“ gerovės valstybių.

Tačiau ypač pastebima yra ES valdininkų reakcija – arba, tiksliau, jos nebuvimas.

Šią savaitę Briuselyje vykusioje diskusijoje apie TVF ataskaitą Europos Komisijos ekonomikos ir finansų reikalų departamento vadovas Maarten Verwey net nemėgino paneigti Fondo argumento, kad Europos socialinės gerovės sistema yra finansiškai netvari.

Verwey vietoj to gyrė ataskaitą, sakydamas, kad „labai“ sutinka su „daugeliu“ jos pasiūlymų ir kad „dauguma jų“ jau yra „svarstomi“.

„Manau, tikrasis klausimas yra ne tiek tai, kad nežinome, ką daryti“, – sakė jis. „Svarbiau yra tai, ar galime rasti tinkamą tempą tai padaryti. Manau, kad tai yra pagrindinis iššūkis.“

Kitaip tariant: Europa, ypač tokios didelės skolos turinčios šalys kaip Prancūzija, Belgija ir Ispanija, tiesiog negali išgyventi – bent jau tokios, kokias mes jas žinome. Stipria socialine sistema.

Vertimas: Europos Komisija sutinka, kad ES socialinė sutartis turi būti peržiūrėta ir galbūt visiškai perrašyta. Tačiau ji vis dar negali suprasti, kaip tai būtų politiškai įmanoma, kai visuomenėje vyrauja antivyriausybinės nuotaikos.

Verwey pastabos, žinoma, greičiausiai sustiprins darbo grupių baimes, kad Briuselio siekis „supaprastinti“ ES reglamentus iš tiesų yra politinis pretekstas, siekiant pakenkti darbuotojų teisėms.

Jos taip pat yra gana ironiškos. Diskusijos metu Verwey ir fondo Europos direktorius Alfredas Kammeris ne kartą patvirtino savo paramą Mario Draghi pasiūlymams atgaivinti sustingusią ES ekonomiką, tuo pačiu patogiai pamiršdami buvusio Europos centrinio banko vadovo teiginį, kad bloko socialinė apsauga yra „nesvarstytina“.

Vis dėlto TVF ataskaita kelia keletą svarbių klausimų: ar tiesa, kad Europos skolos lygis yra pernelyg aukštas? Ir jei taip, kodėl TVF (ir Mercas, Orbánas ir kiti) neteisūs, kad Europos socialinė sutartis turėtų būti panaikinta?

Baimės finansavimas

Vienas iš galiausiai pasmerktų argumentų būtų teiginys, kad Europa visiškai neturi skolos problemos. Iš tiesų, žvilgtelėjus į duomenis, šią išvadą galima paviršutiniškai pagrįsti.

Visų pirma, Europos skola, nors ir didelė istoriniu mastu, vis dar yra palyginti maža, palyginti su 110% vidurkiu išsivysčiusiose ekonomikose. Be to, dabartinis euro zonos valstybės skolos santykis, kuris yra 88% ir 20 procentinių punktų didesnis nei tūkstantmečio pradžioje, nuo 2020 m. iš tiesų sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų.

Deja, tokie argumentai vargu ar įtikins TVF ar, tiesą sakant, bet ką kitą. Akivaizdus atsakymas yra tas, kad Europos skola, nors dabar ir nėra didelė problema, ateityje taps rimtu rūpesčiu, nes senėja jos gyventojai, o klimato, skaitmeninės ir karinės išlaidos neišvengiamai didės.

Iš tiesų, būtent tai ir yra Fondo nuomonė. Jis apskaičiavo, kad, jei nebus imtasi jokių veiksmų, iki 2040 m. Europos valstybės skola išaugs iki 130%: tai gerokai viršija 90% ribą, kurią, kaip prognozuojama, viršijus, vyriausybės obligacijų turėtojai gali pradėti nerimauti, ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pačios ES nustatytą 60% oficialią skolos ribą.

Tačiau tai rodo antrą, labiau tikėtiną argumentą: yra galimi alternatyvūs veiksmai.

Maria Demertzis, vadovaujanti Europos konferencijų tarybos Ekonomikos, strategijos ir finansų centrui, pažymėjo, kad rizika, susijusi su dideliais ES šalių skolos rodikliais, padidėjo dėl mažo augimo – dar vienos kritinės problemos, kamuojančios bloko ekonomiką.

„Kol ekonomika auga ir yra produktyvi, skubus valstybės skolos mažinimas nėra būtinas“, – sakė M. Demertzis. „Tačiau jei yra struktūrinių augimo ir produktyvumo problemų, tuomet šis klausimas tampa daug aktualesnis.“

Jos argumentas taip pat pabrėžia pagrindinę matematinę realybę: jei vyriausybės aktyviai nemoka savo skolų, jų skolos ir BVP santykis tik didės, jei produkcija stagnuos arba mažės.

Demertzis taip pat pasiūlė, kad Draghi siūlomos ekonomikos augimą skatinančios reformos, pavyzdžiui, nacionalinių kliūčių ES finansų rinkų integracijai pašalinimas, žymiai sumažintų ir galbūt panaikintų poreikį atsisakyti arba reformuoti Europos socialinę valstybę.

„Ar galime rasti politinę valią pripažinti, kad nacionaliniai interesai yra Europos interesai?“ – klausė ji. „Tai yra tai, ką jūs turite padaryti.“

Ekologiškas, švarus ir fiskališkai griežtas

Tačiau kiti analitikai teigia, kad TVF pastangos perrašyti Europos socialinę sutartį yra netinkamos visiškai dėl kitokių priežasčių.

Sebastian Mang, vyresnysis analitikas progresyviame mąstykloje „New Economics Foundation“, teigė, kad Fondas nepakankamai akcentuoja klimato kaitos keliamą grėsmę fiskaliniam tvarumui, kuris, jo nuomone, gali „sunaikinti infrastruktūrą, padidinti skolinimosi išlaidas ir sulėtinti produktyvumą bei augimą“.

Mang taip pat teigė, kad ES, užuot siekdama sumažinti socialinę apsaugą, turėtų teikti pirmenybę investicijų į ekologiškas technologijas didinimui. Pasak jo, tai galėtų būti iš dalies finansuojama iš turto mokesčių, taip pat iš specialių ECB teikiamų „ekologiškų palūkanų normų“, kurios leistų įmonėms ir valstybinėms įmonėms pigiau skolintis klimato srities investicijoms.

„Dabar tikroji fiskalinė rizika kyla dėl klimato poveikio“, – sakė Mang. „Nesiimant ryžtingų veiksmų atsparumui stiprinti ir perėjimui prie pigesnių, ateities poreikius atitinkančių technologijų, tokių kaip atsinaujinančioji energija, šilumos siurbliai ir ekologiškas transportas, pagreitinti, ateityje turėsime sumokėti didelę sąskaitą ir prarasti ekonominę pažangą, kurią gali atnešti šis perėjimas.“

Žinoma, tokie svarstymai nebūtinai reiškia, kad TVF klysta. Tačiau jie rodo, kad yra daug alternatyvių – ir politiškai kur kas mažiau žalingų – galimybių, kurias reikėtų apsvarstyti, prieš politikams atsisakant vieno iš pagrindinių šiuolaikinės Europos visuomenės ramsčių.

Iš tiesų, šis punktas pabrėžia tiesą, kurią katalikų kunigai instinktyviai supranta: jei esate pasirengę suteikti kam nors paskutinį patepimą, turite būti visiškai tikri, kad tas žmogus neišgyvens.