infa.lt

Asociatyvus infa.lt/DI paveikslėlis

infa.lt vakarų žiniasklaidos apžvalga dėl EK atstovų susitikimo su Belgijos vadovybe dėl Rusijos pinigų panaudojimo Ukrainai finansuoti.

Lapkričio 7 dieną Briuselyje įvyko techninis, tačiau itin įtemptas susitikimas tarp Europos Komisijos (EK) ekspertų ir Belgijos premjero Barto De Weverio komandos, siekiant išspręsti kritinę aklavietę dėl 183 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos valstybinių aktyvų panaudojimo.

Šie pinigai, daugiausia laikomi Briuselio „Euroclear“ depozitoriume, turėjo tapti pagrindu 140 mlrd. eurų reparacinei paskolai Ukrainai 2026–2027 metais. Tačiau Belgija, kaip pagrindinė aktyvų saugotoja, blokuoja sprendimą, reikalaudama tvirtų garantijų nuo galimų Rusijos ieškinių ir finansinių rizikų.

Susitikimas baigėsi be proveržio – klausimas atidėtas iki gruodžio ES viršūnių susitikimo.

Dalyviai ir kontekstas: Techninis, bet politiškai įkrautas susitikimas

Susitikime dalyvavo EK ekonomikos komisaro Valdžio Dombrovskio komanda (įskaitant finansinių paslaugų ir teisės departamentų ekspertus) bei Belgijos vyriausybės atstovai – užsienio reikalų ministras Maxime Prévotas, finansų ministerijos pareigūnai ir premjero kabineto nariai.

Tai nebuvo aukšto lygio politinis susitikimas, o techninis darbas, tačiau jo rezultatai turės lemiamą įtaką ES paramai Ukrainai.

Diskusijos prasidėjo spalio 23 d. ES viršūnių susitikime, kai Belgija vienintelė blokavo galutinį sprendimą dėl Rusijos aktyvų  panaudojimo reparacinei paskolai. Šalis reikalauja:

1. Solidaraus rizikos pasidalijimo su kitomis ES narėmis (Prancūzija turi 19 mlrd. eurų, Liuksemburgas – 10 mlrd., Vokietija – 8 mlrd. Rusijos aktyvų).
2. Teisinės bazės stiprinimo – ne konfiskacija, o pelno perėmimas pagal G7 susitarimą (2024 m. birželis), kad būtų išvengta Rusijos ieškinių tarptautiniuose teismuose.
3. Finansinių garantijų – jei Rusija laimėtų bylą, nuostoliai neturėtų kristi vien ant Belgijos pečių. Premjeras De Weveris remiasi 2008 m. Fortis banko žlugimu, kai Belgija prarado milijardus.

Derybų eiga: EK memorandumai ir Belgijos „ne“

EK pateikė du memorandumus:

• Pirmasis – siūlė ES narėms dalintis rizika proporcingai turimiems Rusijos aktyvams (pvz., Prancūzija padengtų 10%, Liuksemburgas – 5%).
• Antrasis – alternatyva: ES skolintųsi iš savo biudžeto (pvz., per Europos stabilumo mechanizmą), apeidama „Euroclear“ rizikas.

Belgija abu atmetė. Prévotas po susitikimo pareiškė: „Mes negalime būti vieninteliai, kurie prisiima visą naštą. Tai ne apie paramą Ukrainai – mes už ją. Tai apie teisingumą ir atsakomybę.“ Bartas De Weveris pridūrė, kad be rašytinių garantijų iš visų 27 ES šalių, sprendimas neįmanomas.

Pasekmės: Laiko spaudimas ir alternatyvūs keliai

• Laiko riba: Jei sprendimas nebus priimtas iki 2025 m. gruodžio, 140 mlrd. eurų paskola Ukrainai (2026–2027 m.) gali žlugti. EK įspėja, kad vėlavimas apsunkins Kijevo biudžeto planavimą ir gali prireikti „tiltinio finansavimo“ 2026 m. pradžioje.
• Alternatyvos: Vokietija jau skyrė 7,1 mlrd. eurų tiesiogiai iš nacionalinio biudžeto 2024 m., Lenkija – 3 mlrd. Jei ES sistema žlugs, parama pereis prie nacionalinių įnašų, kas sumažins bendrą sumą ir sukels politinį chaosą.
• „Euroclear“ pozicija: Depozitoriumas perspėjo, kad be aiškios teisinės bazės, jis negalės pervesti pinigų – rizikuodamas ieškiniais iš Rusijos centrinio banko.

Politinis fonas: Belgija tarp pareigos ir pavojaus

Naujoji Belgijos vyriausybė (sudaryta 2025 m. vasarą po ilgų derybų) yra ypač atsargi dėl finansinių rizikų. De Weveris, flamandų nacionalistas, naudoja šią poziciją stiprindamas savo autoritetą vidaus politikoje, tuo pačiu demonstruodamas solidarumą su Ukraina. EK šaltiniai vadina tai „šantažu“, bet viešai pripažįsta Belgijos argumentų svorį.

Gruodis – lemiamas mėnuo

Lapkričio 7 d. susitikimas buvo dar vienas žingsnis, bet ne sprendimas. EK planuoja pateikti naują pasiūlymą iki lapkričio pabaigos, galbūt įtraukdama ES biudžeto garantijų fondą. Jei Belgija ir toliau blokuos, gruodžio ES viršūnių susitikimas taps lemiamu – arba bus pasiektas kompromisas, arba ES paramos Ukrainai sistema žlugs, palikdama Kijevą priklausyti nuo nacionalinių biudžetų. Tuo tarpu Rusija stebi situaciją su pasitenkinimu: kiekviena vėlavimo diena silpnina Vakarų vienybę.

Šaltiniai: Politico.eu, Euronews.com, BrusselsSignal.eu, The Guardian, Reuters, Le Soir (Belgija).