infa.lt

Europos centro dešiniųjų Europos liaudies partija (EPP) susiduria su rimta dilema dėl bendradarbiavimo su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis Europos Parlamente po nesėkmingo balsavimo dėl omnibus įstatymo, skirto sumažinti biurokratiją „Green Deal“ dalyse.

Apie tai rašo „Politico, „Euronews“ ir kiti Vakarų leidiniai.

Praėjusią savaitę EPP bandė prastumti įstatymą, remdamasi parama iš „Patriots“, ESN ir ECR grupių, kad priverstų centristus nusileisti, ir tai pabrėžė silpstančią centro koaliciją.

Dabar EPP priversta apsispręsti: laikytis „cordon sanitaire” – nerašytos taisyklės, draudžiančios bendradarbiauti su far-right (dešiniosiomis EP jėgomis), ar pereiti prie dešiniosios pusės galios praradimo fone. ES lyderiai spaudžia Parlamentą judėti į priekį per mėnesį, siekiant įrodyti gebėjimą mažinti raudonąją bloką verslui ir skatinti silpstančią ekonomiką.

Tuo tarpu ES sostinėse vyriausybės kovoja su dešiniųjų kilimu, centristinėms partijoms stengiantis išlaikyti slystančias iš rankų pozicijas, panašūs iššūkiai kyla ir pan-evropinėse grupėse Parlamente.

Neseniai priimti teisės aktai rodo, kad centro grupės manevro erdvė mažėja, o dešiniosios jėgos stiprėja po 2024 m. rinkimų, kur EPP laimėjo 188 vietas, bet far-right grupės kaip Patriots (84 vietos) ir ECR augo.

Žaliųjų atstovas Bas Eickhout pareiškė, kad EPP vis dar gali rinktis tarp darbo su far-right, siekiančia griauti Europą, arba stabilios pro-europietiškos koalicijos. Ekspertai, tokie kaip Kopenhagos verslo mokyklos profesorius Andreas Rasche, įspėja, kad bendradarbiavimas su dešiniaisiais nustatytų pavojingą precedentą ateities teisėkūrai, žvelgiant iš dabarties pozicijų.

Bendradarbiavimas su dešiniaisiais jau sukėlė praktinių problemų, pavyzdžiui, kai EPP bandė sumažinti anti-miškų naikinimo įstatymą su dešiniųjų parama, bet ES šalys atmetė maksimalistinį pasiūlymą, priversdamos Parlamentą atsitraukti.

Rugsėjo duomenys rodo, kad Parlamento daugumos pozicija sutapo su ECR 80% balsavimų, palyginti su 73% ankstesnėje kadencijoje, atspindėdama jų augant5 svorį. Socialdemokratai balsavo su ECR prieš EPP beveik taip pat dažnai, kaip EPP prieš S&D, kas rodo koalicijos silpnumą.

Šie balsavimai apima migracijos, klimato ir ekonomikos klausimus, kur dešiniosios grupės kaip PfE, ECR ir ESN vis dažniau įtraukiamos į konsensusą.

Nacionaliniame lygmenyje EPP partijos dažnai įtraukiamos į koalicijas su dešiniaisiais septyniose iš devynių šalių, kur dešiniosios jėgos valdo, pvz., Čekijoje ANO (PfE), kuri dabar formuoja valdančiąją koaliciją.

ES Taryboje, sudarytoje iš valstybių vadovų, EPP dominuoja su 11 iš 27 narių (43,5% ES gyventojų), kas leidžia jiems veikti tiesiogiai. Tačiau tai kelia riziką taisyklės viršenybės ir pilietinių laisvių klausimais, ypač kai taikinys yra politinis sąjungininkas, kaip vyksta su Viktoru Orbánu.

Rugsėjį EPP, ECR ir PfE įsteigė darbo grupę tirti ES vykdyt1 NVO finansavimą, o lapkritį sumenkino miškų naikinimo reglamentą, atidėdami jo įsigaliojimą.

Ši EPP krizė lemia jų strategiją kitiems ketveriems metams Parlamente, kur dešiniosios koalicijos – nuo Grand Right (EPP su far-right) iki Centre Right+ – tampa tikėtinesnės kultūriniuose, saugumo ar klimato klausimuose.

Nors dešinieji išlieka susiskaldę, jų integracija į ES sistemą per ECR, PfE ir ESN auga, verčiant centristus ieškoti alternatyvų. S&D atstovas įspėja, kad tekstai gali keistis derybose su ES šalimis, o EPP viduje kyla spaudimas išlaikyti solidarumą, bet su aiškiomis taisyklėmis abiem pusėms.

Akivaizdu, kad nacionalinėse valstybėse kylant dešinių reitingams, į tai privalės reaguoti ir bendra ES politikos kryptis, kurią nustato didžiosios partijos, priverstos į tai atsižvelgti, jei nenori netolimoje ateityje išlikti už politinio borto..