infa.lt

Tęsinys. Pirma dalis yra čia.

Kodėl senosios vertybės yra didžiausias šiuolaikinis pasipriešinimas.

Infrastruktūra dabar matoma tiems, kurie nori ją matyti. Sisteminis natūralių sistemų keitimas dirbtinėmis pasiekė visas sritis – pinigus, maistą, sveikatą, švietimą, informaciją. Tai, kas prasidėjo kaip pavieniai pokyčiai, pasirodė esąs koordinuota operacija: visiškas realybės pakeitimas dekretu, nuosavybė – nuoma, kompetencijos – kvalifikacija.

Rezultatas – karta, kurios darbas sukuria beprecedentę vertę, tačiau didžioji dalis to turto teka į viršų, todėl jie sukaupia mažiau asmeninio turto nei jų tėvai, ir nors yra labiau „informuoti“, bet supranta mažiau tiesos, jaučiasi labiau susaistyti, bet patiria gilų izoliuotumą.

Šiuolaikinė dilema

Štai nemaloni realybė: mes visi esame sistemos, kurią kritikuojame, kūriniai. Kiekvienas patogumas, kuris daro šiuolaikinį gyvenimą įmanomą, taip pat daro neišvengiama šiuolaikinę kontrolę.

Tos pačios technologijos, kurios leidžia globalų bendravimą, leidžia ir globalų stebėjimą. Tos pačios platformos, kurios demokratizuoja informaciją, taip pat paverčia dėmesį ginklu. Tos pačios sistemos, kurios žada laisvę, sukuria sudėtingą vergovę.

Daugelis žmonių, pasiekę vidutinį amžių, supranta, kad išmoko visiškai neteisingų dalykų. Aš tikrai tai supratau. Jie optimizavo rodiklius, kurie pasirodė esą miražai, kūrė karjerą pramonės šakose, skirtose vertės išgavimui, o ne jos kūrimui, dešimtmečius žaidė prieš juos nukreiptą žaidimą, klaidingai manydami, kad gebėjimas orientuotis labirinte yra protingumas.

Šis suvokimas gali būti skaudus – arba išlaisvinantis. Tai skirtumas tarp nevilties ir prabudimo, tarp pralaimėjimo priėmimo ir pasirinkimo priešintis.

Tikrų sprendimų paieška

Kai vis daugiau žmonių supranta, kad viskas yra nesąmonė, ir pradeda ieškoti tikrų atsakymų, įvyksta įdomus dalykas: daugelis sprendimų randami praeityje. Ne todėl, kad turėtume atsisakyti technologijų ar pasitraukti iš modernumo, bet todėl, kad mes atmetėme metodus ir požiūrį į gyvenimą, žmoniją ir patį laiką, kurie iš tikrųjų veikė.

Žmonės į šį sąmoningumą įžengia skirtingais keliais.

Catherine kelias buvo finansinė nepriklausomybė, bet kiti įžengia per maistą (suprasdami, kad mūsų mitybos sistema yra užnuodyta), farmaciją (matydami, kaip medicina virsta prenumeratos primetimo priemone), švietimą (pripažindami mokyklas indoktrinacijos centrais) arba žiniasklaidą (stebėdami naratyvo inžineriją realiuoju laiku).

Įėjimo taškai gali skirtis, bet tiems, kurie turi gebėjimą eiti toliau, tikslas yra tas pats: suprasti, kad mūsų pasaulis buvo sistemingai sufabrikuotas, ir ieškoti to, kas iš tiesų yra tikra.

Mąstytojai siūlo sprendimus įvairiose srityse. Catherine Austin Fitts, kuri dešimtmečius dokumentavo finansinę korupciją ir kūrė suvereniteto sistemas, pateikia meistrišką finansinės srities žemėlapį ir įrankius, padedančius jame orientuotis.

Jos darbas „The Solari Report“ yra finansinio suvereniteto kūrimo magistrantūros kursas. Jeffrey Tucker siūlo kažką papildančio: vadovą, kaip permąstyti, kaip veikti šiuolaikiniame gyvenime, išlaikant įkūrėjų mentalitetą laisvės ir savarankiškumo atžvilgiu.

Tai, kad sprendimai atsiranda vienu metu keliuose frontuose, rodo, kad pasiekėme lūžio tašką – atėmimo sistemos tapo pakankamai matomos, kad pasipriešinimo struktūros kristalizuotųsi organiškai.

Jo naujausioje knygoje „Spirits of America: On the Semiquincentennial“ šis požiūris kristalizuojasi į sistemingą struktūrą. Remdamasis Eric Sloane’o užmiršta išmintimi knygoje „The Spirits of ’76“, Tuckeris sukūrė tai, kas prilygsta išgyvenimo vadovu, kaip išlaikyti žmogaus veiklą išteklių gavybos pasaulyje.

Tuckerio kelionė atspindi milijonų mūsų, kurie nuplėšėme fasadą visose srityse – nuo COVID politikos iki maisto sistemų ir finansinio perėmimo, kelionę.

Kaip „Brownstone Institute“ įkūrėjas, tai, kas prasidėjo kaip libertariška opozicija karantinui, išsivystė į supratimą, kad kova apima visą žmogiškosios patirties spektrą. Jo neseniai pareikštas pripažinimas, kad COVID vakcinos sukelti sveikatos sutrikimai yra „labai nuvertinti“, iliustruoja šį sąmoningumo pabudimą – perėjimą nuo atskirų politikos priemonių kvestionavimo prie sistemingos žalos visose institucijose dokumentavimo.

Kaip keičiasi mūsų kolektyvinis Overtono langas, vis daugiau žmonių sujungia taškus tarp anksčiau atrodytų atskirų susirūpinimą keliančių sričių.

Tai kelia neišvengiamą klausimą: kai pamatai problemos mastą, ką daryti? Nors daugelis iš mūsų norėtų būti amišais (tačiau daugumai iš mūsų tai jau nebeįmanoma), Tuckeris siūlo kažką praktiškesnio: kaip gyventi pagal įkūrėjų principus pasaulyje, kuriame vyrauja išmanieji telefonai ir stebėjimo kapitalizmas.

Jis neragina pasitraukti iš modernumo, bet parodo, kaip jame orientuotis neprarandant charakterio bruožų, dėl kurių Amerikos įkūrėjai buvo nepaklusnūs.

Tuckerio grynasis požiūris

Šioje knygoje mane labiausiai stebina jos grynumas ir efektyvumas. Kai Jeffrey man pasakė, kad skaitytojai, perskaitę ją, gali pagalvoti, kad „kiekvienas gali parašyti knygą“, jis nebuvo kuklus – jis įvardijo jos galią.

Pasaulyje, skęstančiame dirbtinai sukurtame sudėtingume, šis 120 puslapių darbas yra tiek efektyvus, tiek įkvepiantis, jis prasiskverbia pro triukšmą ir pasiekia esmines tiesas.

Knygos elegancija slypi ne sudėtingoje teorijoje, o radikaliame paprastume. Tuckeris nustatė konkrečias praktikas, kurios daro fiat sistemas bejėges – ne pasitraukiant iš modernumo, o taikant filosofiją, kad išlaikytų suverenumą jo viduje.

Tuckerio pateikta sistema yra nepaprastai paprasta – keletas praktinių patarimų, kurie padeda žmogui tapti nekontroliuojamu:

Ilgalaikis prioritetas prieš momentinį pasitenkinimą. Pasaulyje, sukurtame priklausomybei nuo momentinio pasitenkinimo, gebėjimas atidėti pasitenkinimą tampa revoliucingu. Kai galite palaukti, negalite būti skubinami priimti blogų sprendimų. Kai galite taupyti, negalite būti įstrigę skolų cikluose. Kai galite planuoti dešimtmečius į priekį, negalite būti manipuliuojami ketvirčio mąstymu. Tai ne tik finansinis patarimas – tai psichologinė kova su sistemomis, sukurtomis išnaudoti jūsų impulsus.

Meistriškumas, o ne vienkartinis vartojimas. Tikrasis įgūdžių ugdymas sukuria atsparumą. Žmogus, kuris gali taisyti, kurti, auginti ar remontuoti kažką vertingo, tampa sunkiau kontroliuojamas. Amatininkystė ugdo kantrybę ir dėmesio koncentraciją, kurias stebėjimo kapitalizmas sąmoningai silpnina. Ji sukuria tikrą vertę, o ne nuomojamą prieigą prie kitų žmonių vertės. Dar svarbiau, ji suteikia pasitenkinimą užbaigtumu pasaulyje, sukurtame tam, kad jūs nuolat kažko norėtumėte.

Praėjusių kartų žinios, o ne sertifikuota kompetencija. Išmintis, perduodama per šeimas ir bendruomenes, nereikalauja institucinio patvirtinimo. Jos negali atšaukti valdžios institucijos ar atnaujinti algoritmai. Jūsų močiutės žinios apie maisto konservavimą nereikalauja abonementinių mokesčių ar paslaugų sąlygų. Šios žinios egzistuoja už jų sistemų ribų, todėl jos yra vertingos ir pavojingos tiems, kurie pelnosi iš priklausomybės.

Įgimta išmintis, o ne išorinis autoritetas. Gebėjimas pasitikėti savo nuomone, įvertinti situacijas ir orientuotis pagal vidinį kompasą, o ne išorinį GPS – tiesiogine ir perkeltine prasme. Tai, ko jie labiausiai bijo: žmonių, kuriems nereikia jų sistemų, kad sužinotų, kas yra tiesa. Įgimta išmintis negali būti paversta pinigais, negali būti kontroliuojama ir negali būti išjungta programinės įrangos atnaujinimu.

Priešnuodis veikiant

Tai nėra atgaline data grindžiamos praktikos – tai yra atsparumas ateičiai bet kokiems ateities išnaudojimo planams. Sąžiningumas padeda atsispirti finansiniams manipuliavimams.

Amato įgūdžiai padeda tapti ekonomiškai atspariu. Kartų išmintis padeda tapti kultūriškai nepriklausomu. Įgimtas žinojimas padeda tapti nevaldomu dvasiškai.

Tuckerio požiūris yra galingas tuo, kad, kai supranti šiuos principus – tikrai supranti – panoptikumas praranda savo galią. Žmogus, turintis tikrą ilgalaikį prioritetą, negali būti paskubintas priimti blogų finansinių sprendimų.

Žmogus, turintis tikrų meistriškumo įgūdžių, negali būti įtrauktas į prenumeratos priklausomybę. Žmonėms, turintiems kartų išmintį, nereikia institucinio patvirtinimo. Tiems, kurie pasitiki savo įgimtu žinojimu, nereikia išorinių autoritetų, kad jiems pasakytų, kas yra tikra.

Piktadarys kuria sistemas, kad primestų paklusnumą. Herojus kuria charakterį, kuris daro tas sistemas nereikšmingomis.

Galios atgavimas

Jie apiplėšė mus finansiškai, psichologiškai ir dvasiškai, bet tik todėl, kad mes dalyvavome sistemose, sukurtose tam, kad pasipriešinimas atrodytų neįmanomas. Čia susilieja du požiūriai.

Tuckerio aprašomas suverenus individas – turintis ilgalaikių prioritetų ir įgimtą išmintį – yra vienintelis asmuo, galintis veiksmingai įgyvendinti Fitts rekomenduojamus sisteminius sprendimus.

Sistemą, sukurtą tam, kad mus suskaidytų ir susilpnintų, gali neutralizuoti tik galingi individai, kurie iš pagrindų atkūrė savo suverenumą ir yra pasirengę kurti naujas, decentralizuotas sistemas.

Iš tų pačių stebėjimo platformų, kurios sąlygoja paklusnumą, gali būti atimti joms reikalingi duomenys. Tos pačios institucijos, kurios reikalauja paklusnumo, gali būti ignoruojamos natūralios teisės naudai. Tos pačios dirbtinės sistemos, kurios žada patogumą, gali būti pakeistos tikra kompetencija, suteikiančia tiokį patogumą, kokio jums reikia..

Tuckeris nebando atkurti praeities. Jis rodo, kaip amžinos žmogiškosios vertybės daro jus nekontroliuojamus bet kurioje epochoje, ypač šioje. Jo žinia yra paprasta ir radikali: revoliucija prieš viską, kas yra fiktyvu, prasideda nuo pasirinkimo tikrų dalykų vietoj dirbtinių, vienu sprendimu po kito.

Sąlygiškumas yra gilus, bet jis nėra nuolatinis. Jūsų DNR prisimena tai, ką jūsų protas buvo užprogramuotas pamiršti. Pasirinkimas tarp fiktyvaus ir realaus egzistuoja kiekvieną akimirką, ir kiekvienas tikrovės pasirinkimas stiprina pasipriešinimą jų kitai atėmimo schemai.

Kiekvienas įgytas įgūdis tampa maištu prieš jų prenumeratos ekonomiką. Kiekvienas sutaupytas doleris tampa maištu prieš jų paskolų sistemą. Kiekvienas gyvas pokalbis tampa maištu prieš jų izoliacijos darbotvarkę. Kiekviena gilaus susikaupimo akimirka tampa maištu prieš jų dėmesio blaškymo aparatą.

Nes galiausiai tikrasis karas vyksta tarp to, ką jie gali pagaminti, ir to, ką jūs galite paversti tikrove.

Ką realaus pasirinksite šiandien?

Pabaiga, pirma dalis čia…