infa.lt

Kodėl senosios vertybės yra didžiausias šiuolaikinis pasipriešinimas.

Infrastruktūra dabar matoma tiems, kurie nori ją matyti. Sisteminis natūralių sistemų keitimas dirbtinėmis pasiekė visas sritis – pinigus, maistą, sveikatą, švietimą, informaciją. Tai, kas prasidėjo kaip pavieniai pokyčiai, pasirodė esąs koordinuota operacija: visiškas realybės pakeitimas dekretu, nuosavybė – prieiga, kompetencijos – kvalifikacija, rašo Josh Stylman, „Substack“ tinkle.

Matematinė nepasiekiamos nuosavybės inžinerija – nuo 52% 30-mečių, turėjusių namus 1950 m., iki prognozuojamų 13% 2025 m. Galimybių atėmimas buvo pervadintas išlaisvinimu – prenumeratos ekonomika, kuri jūsų 3000 dolerių per mėnesį paverčia kieno nors kito nuosavybe, o jūs nieko nesukuriate sau.

Tai nėra atskira tendencija, bet sudedamosios dalys to, ką aš aprašiau knygoje „Fiat Everything“ – koordinuotas autentiškų sistemų pakeitimas dirbtinėmis, sukurtomis nusavinimui. Ši knyga parodė, kaip fiat pinigų modelis išplito visose žmogaus patirties srityse: sukuriant dirbtinį trūkumą, priklausomybę ir išnaudojant žmogaus energiją dekretu, o ne kuriant vertę.

Tačiau operacija yra gilesnė nei anksčiau mano aprašytas ekonominis ir kultūrinis plėšimas. Jie ne tik apiplėšė mus finansiškai ir kultūriškai. Jie pakeitė mūsų psichologiją, kad pasipriešinimas taptų neįmanomas.

Įspėjimas: Catherine „Panopticon“

Catherine Austin Fitts praėjusią savaitę išleido knygą „Plunder: Financing the Panopticon“ (Plėšimas: Panoptikumo finansavimas), kurioje sujungia taškus, atskleidžiančius visą operacijos mastą. Stebėjimo infrastruktūra ne tik stebi mus – ji aktyviai mus indoktrinuoja paklusti.

Tai, ką ji vadina „panoptikumu“, sukuria psichologinį pagrindą, leidžiantį išgauti informaciją. Jos darbe jau seniai nagrinėjamos suvereniteto ir finansinės laisvės temos, tačiau naujausia analizė rodo galutinį rezultatą: mes ne tik esame apiplėšiami, bet ir programuojami dalyvauti savo pačių apiplėšime.

Tai yra piktadario šedevras: sistema, kuri yra tokia sudėtinga, kad perima ne tik mūsų turtą, bet ir mūsų gebėjimą tam priešintis.

Duomenys įrodo, kad indoktrinavimas veikia. Praėjusią savaitę „Financial Times“ duomenų reporteris John Burn-Murdoch paskelbė diagramą, kuri rodo, kaip realiuoju laiku keičiasi jaunuolių asmenybės.

Sąžiningumas – bruožas, kuris padeda kurti turtą, atidėlioti pasitenkinimą ir atsispirti manipuliacijoms – sparčiai mažėja tarp 16–39 metų amžiaus žmonių. Nors vyresnės kartos išlaiko stabilius asmenybės modelius, jaunesnės kartos rodo dramatiškus psichologinius pokyčius, kurie puikiai sutampa su kapitalizmo brandinima priežiūra.

Tai nėra natūralus asmenybės pokytis. Tai dirbtinai sukurtas paklusnumas. Tai, kas prasidėjo kaip laboratoriniai sąmonės kontrolės eksperimentai, išsivystė į masinės žiniasklaidos įtaką – psichologinės manipuliacijos žudikišką taikymą.

Neseniai patvirtintas MKUltra aukų vaikų, tarp kurių yra ir tyrėja Elizabeth Nickson, kolektyvinis ieškinys rodo, kad tai nebuvo pavieniai eksperimentai – jie buvo masinio psichologinio indoktrinavimo prototipas.

Mažesnis sąžiningumas sukuria idealius piliečius fiat pasauliui: impulsyvius, linkusius įsiskolinti, priklausomus nuo išorinio patvirtinimo, nesugebančius planuoti ilgalaikėje perspektyvoje.

Tos pačios sistemos, kurios neleidžia mums įsigyti nuosavybės, tuo pačiu sąlygoja, kad jūs teiktumėte pirmenybę suteiktai prieigai, o ne nuosavam turtui, prenumeratoms, o ne pirkimams, skaitmeniniams santykiams, o ne fizinei bendruomenei.

Grįžtamojo ryšio kilpa yra elegantiška ir žiauri. Ekonominė neviltis verčia žmones naudotis stebėjimo sistemomis – nori darbo -reikia programėlės, reikia kredito reitingo, kad gautum butą, reikia platformos, kad galėtum užsiimti papildoma veikla.

Stebėjimo sąlygos skatina psichologinę priklausomybę. Priklausomybė užtikrina nuolatinį dalyvavimą išteklių gavyboje. Kiekvienas sąveikavimas renka tiek jūsų duomenis, tiek jūsų agentūrą, sukuriant piliečius, kuriuos lengviau valdyti ir sunkiau patenkinti.

Ši sistema nėra tik kontrolės mechanizmas – tai turto išgavimo mašina, kuri atsipirks pati, nes jos subjektai tampa psichologiškai nepajėgūs pasipriešinti.

Optimizuota, kad būtų galima išnaudoti

Šiuolaikinė padėtis yra sudėtingesnė nei finansinis išnaudojimas. Mes buvome sistemingai optimizuoti, kad būtų galima mus išnaudoti visose žmogaus patirties srityse. Mūsų dėmesio trukmė buvo sutrumpinta, kad atitiktų reklamos ciklus.

Mūsų atlygio sistemas užgrobė dopamino varomos platformos. Mūsų socialiniai ryšiai buvo reguliuojami algoritmais, sukurtais padidinti įsitraukimą, o ne pasitenkinimą.

Pagalvokite, kaip ši optimizacija veikia praktikoje. Tradicinės kultūros mokė kantrybės iš būtinybės – maisto auginimas reikalavo sezonų, įgūdžių ugdymas – metų mokymosi, vaikų auginimas – dešimtmečių.

Šiuolaikinės sistemos pašalina šias natūralias sąžiningumo ugdymo erdves. Maistas gaunamas akimirksniu per programas – dažnai tai yra fabrikuose pagamintos medžiagos, sukurtos priklausomybei sukelti. Dirvožemyje auginamas maistas buvo pakeistas chemija, optimizuota pelnui, o ne sveikatai.

Įgūdžiai žadami savaitgalio stovyklose, o ne daugiametėje praktikoje. Santykiai formuojasi brūkštelėjimais per ekraną, o ne bendrą darbą ir ilgametį pasitikėjimo stiprinimą.

Natūralių atsparumo ugdymo patirčių pašalinimas nėra atsitiktinis. Gyventojai, kurie negali atidėti pasitenkinimo, yra gyventojai, kurie negali kurti sau turto. Piliečiai, kurie negali giliai susikoncentruoti, yra piliečiai, kurie negali mąstyti sistemingai.

Žmonės, kurie negali užmegzti ilgalaikių ryšių, yra žmonės, kurie negali organizuoti veiksmingo pasipriešinimo.

Mes buvome pripratinti siekti išgavimo simbolių – išorinių sėkmės žymių, kurios iš tikrųjų mus daro vargingesnius: kvalifikacijos, o ne kompetencijos, optimizavimo, o ne išminties, prieigos, o ne nuosavybės.

Tuo pačiu mes buvome mokomi ignoruoti suvereniteto simbolius – tikrosios nepriklausomybės žymes: tikrus įgūdžius, intuityvų žinojimą, tikrą nuosavybę.

Tęsinys yra čia… (Šeštadienį)