2025.07.23 06:40
Kunigas Alfonsas Svarinskas
Šiandien šie žodžiai aktualūs, kaip niekad. Aktualūs ir pasakyti vietoje. Tačiau jie buvo ištarti ne šiandien ir ne vakar. Artėjant susitikimui su Amžinybe juos ištarė kunigas monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Jis vienas iš nedaugelio suprato, kad sistema tik perdažė fasadą, išsinėrė iš senos odos ir grįžo su nauju užsidegimu ir įkvėpimu. Tai rodo, kad net dalis senųjų propagandistų, kgb-istų ir komunistų, bei jų šeimos narių niekur nedingo, bet puikiai tiko naujam vaidmeniui.
Šį kartą jie gudresni. Supratę, kad tuščios parduotuvių lentynos ir apverktina ekonominė padėtis gali sunaikinti visus jų planus, užtvindė Lietuvą pigiais pinigais ir sukūrė visuotinos gerovės iliuziją.
O mus prigavo. Mus prigavo, kaip žvejys prigauna jauną karpį pabarstydamas jam kokybiško ir skanaus masalo ramiame tvenkinio užutekyje. Tik gausa atsirandanti neaišku iš kur, yra ne kas kita, bet sėkmingos žvejybos preliudija. Ir ji anksčiau ar vėliau įvyks. Laimikis bus vertas žvejybos.
Visuomenė lyg gyvas anatominis organizmas. Tiek kūno, tiek visuomenės, tiek individo veikimo ir išgyvenimo dėsniai panašūs ir negailestingi. Jei ląstelė miršta ją organizmas privalo kuo greičiau pašalinti atsikratant ja. Tam, kad apsaugotų sveikas ląsteles.
Jei miršta tauta, ji bus ištrinta iš istorijos lyg jos nebūtų buvę ir jos vietą užims kitas pasakojimas. Rusiškas, baltarusiškas, lenkiškas, vokiškas? Koks skirtumas, jei tai nebus lietuviškas pasakojimas.
Jei individo dvasia užkrėsta negailestingu vartojimo virusu, tik laiko klausimas kada šis individas bus sunaikintas tam, kad būtų apsaugotas sveikas žmonijos kūnas. Jis kelyje į mirtį. Tiek fizinę, tiek dvasinę.
Nerūpestingas gyvenimas eliminuoja bet kokį atsargumo ir savisaugos jausmą. Kaip ir tiems karpiams, kurie visą savaitę maitinti, staiga vienas po kito pradeda palikti populiaciją. Pasilieka tik tie, kurie iki galo išlaiko abejonę ir nepasiduoda minios jausmui.
Visai neseniai mus aplankė kažkoks garsus youtuberis, kurio pseudonimu iki šiol negaliu įsiminti. Jau suprantu, kad tai smegenų centrų reakcija, kuri neleidžia bevertei informacijai įsirašyti į mano „kietąjį diską”. Vienas mano įrašas, su dviem video failais, turėjo atkreipti dėmesį į du skirtingus įvykius, kurie vyko Vilniuje tą pačią dieną.
Viename galėjome stebėti, kaip popkultūros pažeistos gyvos žmonijos ląstelės bėgo į „gyvenimo susitikimą“, o kitos Katedros aikštėje šoko išleistuvių polonezą. Dabar ne apie juos. Vienų dalis dar pasveiks, kiti dar susirgs. Dabar apie tuos, kurie dirba šių jaunų žmonių mentoriais ir „varovais“.
Tokie kaip Benkunskas „pasipiarinę“ tuštybės mugėje ir grįžę namo išsikvies IT specialistų komandą, kuri patikrins visų namų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų ugniasienes ir apsaugos nuo šlamšto programas tam, kad jų vaikai būtų apsaugoti nuo tokių naujosios „kultūros“ veikėjų kuriamų vaizdų.
Kiti politikai, šiuo atveju lenkų, visomis išgalėmis bando gelbėti kitų jaunų žmonių sielas, finansuodami išleistuvių renginį ir bandydami jauniems žmonėms parodyti išlikimo kelią.
Reziumuojant noriu pasakyti, kad vieni politikai matydami dalį savo tautos besimurgdančios srutų duobėje atsistoja šalia tos duobės tam, kad pasidarytų selfius, kiti visomis išgalėmis stengiasi ištiesti pagalbos ranką. Ir nesvarbu, kad tos pastangos gali šimtu procentų neišsipildyti, svarbu, kad jos yra ir, kad galimybė buvo suteikta.
„Kova dar nebaigta“. Ji daug sunkesnė nei 1990 metais. Tada mums pavyko, nes sistema perėmė proceso kontrolę mums naiviai galvojant, kad mes nugalėjome. Monsinjoras suprato jau tada, kad tai tik gražūs dažai. Nauji dažai, kuriais buvo perdažytas kgb’ynas.
Deja, jiems pavyko ne tik išsaugoti LTSR kryptį, jiems net pavyko pasisavinus valstybingumo idėją sugriauti pasitikėjimą ja. O ji šiandien leistų išlikti šioje kruvinoje pasaulio pasiutpolkėje ir įžvelgti grėsmes, kurių dar negalime įžvelgti. Monsinjoras būtų įžvelgęs, netylėjęs ir savo autoritetu draskęs jų užmačias.
Tokios mintys susidėliojo prisimenant Monsinjorą Alfonsą Svarinską, kuriam KGB buvo priklijavęs pravardę „Nepataisomas“.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
303
labai geras straipsnis.
Nesutinku, aš ilgam prisiminsiu, kaip Vilniaus Kenas per Vilnius Go nx pasikvietė jūtūbo cirko bezdžionėlę pasimaivyti mūsų prarastai ir paskutinei kartai.
pritariu 100 proc.
aš pats nuolat sakau kad rusijos armija išėjo o rusų valdžia liko.
tai Rusija mus dabar valdo, per savo įtakos agentus.
juos visi žino. jie kepso valdžioje jau 35 metai.
tai jie tuomet buvo aršus komunistai, o dabar gina mus nuo rusų, nors patys dirba tik Rusijai.
būtent todėl pas mus sėdi Kremliaus agentai, tichanivskiu šeima,
jie daro viską kad tik mums būtų blogiau.
tai jų veiklos rezultatas, kad išvažiavo 1 mln lietuvių, i užsienį.
tai jie įleido pas mus 250 000 rusų, per 2 metus.
jie bus ta 5 kolona, kuri atėjus laikui, saudys mums i nugaras.
Dr. Nerija Putinaitė:
Iki 1990 kovo 11 buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika Tarybų Sąjungos sudėtyje, o po kovo 11 tapo nepriklausoma tarybų socialistinė respublika.
Iki kovo 11 valdė išdavikai ir parsidavėliai komunistai, o dabar – NEOKOMAI (naujieji komunistai – Grybauskaitė, Nausėda ir panašūs).
Beje, kadangi YouTube žvaigždė IShowSpeed savo švytėjimu užgožė liepos 15 d. minimą Žalgirio mūšio pergalę, verta priminti, kad mes vis dar esame lietuviai ir kalbame lietuviškai vien dėl to, kad šiame mūšyje prieš 615 metų kartu su lenkais ir RUSĖNAIS susivienijome prieš mus bandžiusius pavergti dabartinių „vakarų” ir vokiškosios bundesvero brigados protėvius, kurie šiuo metu ir vėl bando mus pavergti savo „vertybėmis” ir ištrinti iš istorijos.
Štai dėl ko valstybės mastu nėra minima Žalgirio pergalė, nes tada lietuviai ne su tais susivienijo ir ne tuos nugalėjo.
Beje, ir infa.lt pamiršo Žalgirį, nebuvo jokio straipsnio…
Žalgirio mūšyje dalyvavo lietuviai, žemaičiai , lenkai , rusai , čekai ir totoriai.
tai ten žemaičiai panaudojo savo firminė taktika, melagingas atsitraukimas , kuris suardė vokiečių rikiuotė,
o po valandos žemaičiai grįžo į mūšio lauką, kad pribaigti pakrikusius vokiecius.
tai buvo rytų Europos tautų mūšis pries vakarų Europos rinktinė kariuomene.
vokiečių pusėje buvo karių iš visos vakarų Europos, tai buvo plėšikų orda, prisidengusi kovą už krikščionybę.
„Kova dar nebaigta” Šeimininkai tų prieš kuriuos kovojama būtinai pasistengs, kad kova niekada nesibaigtų. Kovokit amžinai ir taip suteikite jėgų jūsų pavergėjams. Šioje simuliacijoje veikia simuliacijos taisyklės kurios mums pristatomos kaip fizikos dėsniai. Be pasipriešinimo niekas neveiktų, nebūtų elektros srovės, taigi nebūtų ir jūsų pavergimo bei išnaudojimo. Nusispjauti, nusisukti, nebendradarbiauti ir iškart pasimatys iš ko ateina tikroji galia, o kurie tėra tik karikatūros. Kadaise sakiau, kad mes patys esame savo kalėjimo statytojai, prižiūrėtojai ir kaliniai.