infa.lt

Foto: Alfredas Pliadis / KAM nuotr.

Lietuvos Gynybos ministrė Dovilė Šakalienė įspėja, kad pasaulį puola „naujoji ašis“ – Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas, cituoja ją „Politico“ leidinys.

Nuo Vašingtono iki Varšuvos vis dažniau pasigirsta politikų, norinčių užtrenkti duris Ukrainos viltims įstoti į NATO, tačiau viena iš labiausiai pažeidžiamų Aljanso narių (Lietuva) tvirtai teigia, kad Kijevo viltys neturi būti sužlugdytos.

Lietuva „niekada neatsisakys“ idėjos, kad Ukraina turi būti NATO nare, sakė gynybos ministrė Dovilė Šakalienė.

Lietuva laikoma viena iš šalių, labiausiai pažeidžiamų galimam Rusijos puolimui dėl Suvalkų tarpeklio – retai apgyvendinto žemės ruožo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kuris skiria Rusijos eksklavą Kaliningradą ir Rusijos sąjungininkę Baltarusiją.

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlas perspėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“, kad užpultų pažeidžiamas Baltijos šalis, tokias kaip Estija, ir pakartoti taktiką, kuri buvo naudojama 2014 m. iš Ukrainos atimant Krymą.

„Esame visiškai tikri, ir tai rodo mūsų žvalgybos duomenys, kad Ukraina yra tik žingsnis kelionėje į Vakarus“, – šią savaitę paskelbtame interviu naujienų organizacijai „Table Media“ sakė J. Kahlas ir pridūrė: „Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO 5-asis straipsnis veikia. Ir jie norėtų jį patikrinti“.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atmetė galimybę leisti Ukrainai įstoti į NATO, nes tai yra dalis jo pastangų tarpininkauti sudarant taikos susitarimą dėl karo, keičiant JAV politiką Maskvos atžvilgiu.

Jį palaiko laikomos prokremliškomis NATO narės – Vengrija ir Slovakija, o naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis taip pat sakė, kad nepritars Ukrainos stojimui į NATO.

Lietuva primygtinai reikalauja, kad Zelenskis būtų ten. „Nepritarčiau, kad jo nebūtų Hagoje“, – pareiškė Dovilė Šakalienė.

Antradienį Kijevas pranešė, kad Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas į Hagą.

„Mums, kaip valstybei, svarbus šio susitikimo turinys, ir mums svarbu, kad šio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai būtų signalas apie stiprybę ir vienybę, taip pat ir dėl Ukrainos“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.

Donaldas Trampas nėra didelis V. Zelenskio gerbėjas, kaip parodė jų audringas vasario mėnesio susitikimas Baltuosiuose rūmuose. Tačiau Aljanso vadovas Markas Rutte nori sumažinti trintį su D. Trampu ir sutelkti aukščiausiojo lygio susitikime dėmesį į susitarimą dėl naujo NATO narių gynybos išlaidų tikslo, padidinant jas nuo dabartinių 2% BVP iki 5 proc.

Šakalienė pareiškė, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas 2030 m., t. y. dvejais metais anksčiau nei M. Rutte pasiūlyta 2032 m. data, ir pakartojo panašias kitų fronto šalių, kurios nori, kad aljanso išlaidos būtų sparčiai didinamos siekiant atgrasyti Rusiją, mintis.

„Tai būtų mūsų visų pergalė“, – sakė ji.

Ji įspėjo, kad dalis NATO išlaidų gynybai turi būti skirta Ukrainai apginkluoti. „Ukrainos kariuomenės atkūrimas turi būti grindžiamas ne deklaracijomis, o realiais pajėgumais“.

Lietuva taip pat nori, kad NATO šalys greitai pasiektų naujai patvirtintus aljanso pajėgumų tikslus – visiškai slaptus tikslus, susijusius su karine įranga, kurią sąjungininkės turi turėti ir eksploatuoti.

„Mūsų regionas, NATO šiaurės rytų flangas, jaučia, kad tai turi ateiti greičiau“, – tvirtino D. Šakalienė.

Nepaisant didėjančio nerimo dėl JAV įsipareigojimų NATO valdant D. Trampui (Donald Trump), D. Šakalienė tteigė: „Jungtinių Valstijų žinia yra labai nuosekli, kad kritinė parama Europai bus teikiama, kad ir kas nutiktų.“

Tačiau ji sakė, kad tikimasi, jog NATO sukurs oficialų peržiūros procesą, kad informuotų sąjungininkus apie bet kokį JAV karių išvedimą iš Europos. Ji teigė, jog tai prasidės po Hagos susitikimo ir „tikriausiai vyks labai greitai“.

Rusijos karas prieš Ukrainą yra platesnio masto destabilizacijos pastangų dalis, perspėjo D. Šakalienė.

„Naujoji Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano ašis labai efektyviai bendradarbiauja įgyvendindama savo planą, kaip pribaigti dabartinę pasaulio tvarką“, – pareiškė ji ir paragino, kad Hagoje laukiamoje vieno puslapio NATO vadovų deklaracijoje atsispindėtų dabartinis pavojus.

„Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms bei partnerėms gali tekti atgrasyti, o prireikus – vienu metu nugalėti ir Rusiją, ir Kiniją“, – išreiškė viltį ji.