infa.lt

Foto: Heikki Saukkomaa / Lehtikuva / Reuters, Lehtikuva / Heikki Saukkomaa / Reuters

Alexanderis Stubbas sako, kad Putino nesusitaikymas gali atverti kelią „gniuždančių“ sankcijų paketui.

Donaldas Trampas (Donald Trump) praranda kantrybę su Vladimiru Putinu, pareiškė Suomijos prezidentas po ilgo pokalbio su savo kolega iš JAV.

Alexanderis Stubbas sakė, kad D. Trampas ir V. Putinas, kurie pirmadienį turėtų kalbėtis telefonu, neturi spręsti Ukrainos likimo per jos prezidento Volodymyro Zelenskio galvą, cituoja jį britų „The Guardian“ leidinys.

A. Stubbas taip pat teigė, kad, priklausomai nuo to, kaip vyks pokalbis telefonu, yra tikimybė, jog JAV senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalis šią savaitę pateiks Kongrese sankcijų paketą, siekiant paversti Rusijos finansus taptų nepavydėtinais.

A. Stubbas beveik kasdien bendrauja su L. Grahamu, kuris sankcijų paketą apibūdino kaip „triuškinantį“.

Estijoje vykusioje saugumo konferencijoje Stubbas aiškino: „Jei viską sudėtume į vieną krūvą, galėtume pasakyti, kad Zelenskis yra kantrus, o prezidentas Trampas pradeda būti nekantrus, tačiau teisinga kryptimi, t. y. Rusijos atžvilgiu.“

Laukiama, kad R. Grahamas, kuris praėjusią savaitę aptarė savo sankcijų paketą su Europos užsienio reikalų ministrais, pakoreguos įstatymo projekto nuostatas taip, kad jos būtų nukreiptos į užsienio įmones, importuojančias Rusijos energiją.

L. Grahamas, D. Trumpui ištikimas šalininkas, savo sankcijas vaizduoja kaip priedą prie D. Trampo muitų politikos, o ne kaip alternatyvą jai.

Pirminiame pakete buvo numatyti planai įvesti 500% muitų tarifus bet kurios šalies, prekiaujančios energija su Rusija, prekėms.

Stubbas sakė, kad bet kokie Europos kontaktai su V. Putinu bus palaikomi per E3 vadovybę – Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją. „Aukščiausiu lygiu neturėtume veikti pavieniui“, – teigė jis.

A. Stubbas, vienas iš nedidelės grupės Europos lyderių, turinčių D. Trampo ausį, sakė, kad naudojasi savo įtaka, siekdamas įtikinti prezidentą peržiūrėti savo požiūrį į Rusijos ekonominę ir karinę galią.

Taline vykusioje Lennarto Meri saugumo konferencijoje jis atskleidė, kad šeštadienį vykusiame pokalbyje su D. Trampu bandė paaiškinti, jog Rusija nebėra didžioji galia, „tikrai ne ekonominiu požiūriu“.

Jis pridūrė: „Ji mažesnė už Italiją, šiek tiek didesnė už Ispaniją [pagal ekonomiką]. Kariniu požiūriu ji prieš trejus metus norėjo panaikinti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Šiais metais ji pasistūmėjo į priekį mažiau nei vienu procentiniu punktu, jos palūkanų norma viršija 20%, o atsargos išseko.

„Taigi, tai nebėra šalis, kurią galima laikyti didele galia. Tokias žinutes reikia perduoti. Tai nėra lengvas žaidimas, bet jūs tiesiog turite nuolat įtraukti Amerikos administraciją.

„D. Trampo pasaulėžiūra nėra toli nuo to, ką matėme XIX a. didžiųjų galių eroje – kartais konkurencijos, o kartais bendradarbiavimo. Turime įtikinti JAV administraciją, kad laisvoji prekyba ir bendros taisyklės yra geriau nei sandoriai, ir parodyti, kad rimtai žiūrime į Europos gynybą ir kad esame saugumo teikėjai, o ne saugumo vartotojai.”

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris konferencijoje sakė, kad jo šalis yra Europos draugė, tačiau perspėjo, kad Europoje bus mažiau JAV karinių pajėgų. „Prezidentas Donaldas Trampas ką tik pasakė: gana, tai įvyks ir tai įvyks dabar“, – sakė jis.

„Tai vyks tvarkingai, bet mes nebeturime daugiau kantrybės delsti šioje situacijoje. Tiesiog turime išspręsti praktines pasekmes”.

Atidėjus JAV karių išvedimo paskelbimą iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kitą mėnesį, bus sunkiau planuoti pajėgumus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis buvo vienas iš daugelio Europos vadovų, kurie sutiko, kad gynybos išlaidų perskirstymas tarp Europos ir JAV jau seniai pribrendo, ir pridūrė esąs dėkingas D. Trampui.

Jis priminė, ką japonų admirolas Isoroku Jamamoto po Perl Harboro pasakė apie amerikiečius – „Mes pažadinome miegantį milžiną“ – ir sakė: „Putinas taip pat pažadino milžiną. Jis dar neįsivaizduoja, kaip brangiai tai kainuos. Nuo tada, kai į valdžią atėjo prezidentas Trampas, mes [Nato] jau padvigubinome savo išlaidas gynybai. Mūsų išlaidos sudaro 2% [BVP].

„Artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime naujas tikslas bus 3,5% skirti kietosios gynybos priemonėms, o 1,5% – civilinei ir kibernetinei gynybai. Kai tai padarysime, mes pranoksime Rusiją.

Kaip Europa, be JAV, taikos sąlygomis išleidžiame du su puse karto daugiau, nei Rusija išleidžia karo sąlygomis. Tereikia geriau išleisti pinigus, remiantis Ukrainos pamokomis, ir tada turėti valios paversti tai kovinėmis pajėgomis. Turėtume būti dėkingi JAV už tai, kad jos pasako viską taip, kaip yra.”

A. Stubbas pridūrė, kad per jo pokalbius su JAV administracija niekas neužsiminė apie JAV pasitraukimą iš NATO ir, kad JAV yra suinteresuotos turėti sąjungininkų aljanse.