infa.lt

Tomas Senūta

Manykite iš naujo. Ypač jei esate Europos Sąjungos šalies pilietis. Dar vis matau daug džiūgavimų, kad, pvz., Feisbuke padidėjo sklaida įrašų asmenų, buvusių „juoduosiuose sąrašuose“, o ir šiaip jau įrašus daug mažiau draudžia (banina).

Tačiau bet kada gali atsitikti taip, kad pradės drausti ir tokius jūsų įrašus, prie kurių Lietuvoje niekas iki šiol daug nesikabindavo, ir ne tik. Tam ES vasario mėnesį yra įsigaliojusi Skaitmeninių paslaugų direktyva. Pasisakyti prieš ją Europos Komisijos puslapyje kviečiu čia: Nuotroda

Apie tai kodėl, kaip ir kas žr. tekste žemiau:

Savo žymiojoje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas Džeomsas Deividas Vensas (James David Vance) pasmerkė „impulsą kontroliuoti kalbą ir reguliuoti mintis“, pavadindamas tai „orveliška tendencija, keliančia grėsmę pačiai demokratijai, kurią Europa teigia puoselėjanti“.

Peržvelgdamas ilgą žodžio laisvės pažeidimų sąrašą, JAV viceprezidentas paminėjo istorijas žmonių, kurių gyvenimai buvo sutrikdyti tik dėl taikios nuomonės išraiškos. „Neapykantos kalbos“ įstatymų ir kitų cenzūrinių sistemų pavojai perėjo nuo hipotetinių prie realių, o Europos cenzūros krizės nebegalima ignoruoti.

JAV atnaujino savo įsipareigojimus žodžio ir sąžinės laisvei imdamasi įvairių priemonių mažinti cenzūrą tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Deja, panašu, jog Europos Sąjunga pasirinko priešingą kelią. Tą patį vasario mėnesį įsigaliojo naujus socialinių tinklų reguliavimus nustatanti Skaitmeninių paslaugų direktyva (Digital services act – DSA).

Ši direktyva suteikia Europos Komisijai precedento neturinčius įgaliojimus diktuoti turinio moderavimą pagrindinėse interneto platformose ir paieškos sistemose. Už „neteisėto turinio“ netinkamą cenzūravimą platformoms gresia niokojančios finansinės baudos – iki 6 procentų jų pasaulinių pajamų ir galimas sustabdymas.

Tačiau ir eiliniai žmonės, taip pat ir Lietuvoje, taip pat gali susidurti su atjungimu nuo tinklo ir baudžiamuoju persekiojimu pagal nacionalinius įstatymus už kalbą, kuri prieštarauja ES patvirtintiems naratyvams.

Akivaizdu, kad turinys gali būti laikomas neteisėtu, jei jis pažeidžia bet kurios atskiros valstybės narės įstatymus, todėl visoje ES bus nustatytas mažiausias bendras cenzūros vardiklis.

Tai labai problematiška, atsižvelgiant į absurdiškų įstatymų, draudžiančių taikią kalbą, gausą visoje Europoje. Nėra abejonės, kad tam tikros kalbos išraiškos yra neteisėtos (pvz., vaikų išnaudojimas, terorizmo kurstymas), ir kiekviena socialinės žiniasklaidos platforma turi teisinę prievolę apriboti šį turinį.

DSA yra daug daugiau nei tai. Vietoj to, ji kuria cenzūros megastruktūrą, kuri laikui bėgant galėtų cenzūruoti kalbą, kurią bet kuris asmuo bet kurioje ES šalyje laiko „neteisėta“ pagal dabar galiojančius arba būsimus ateityje priimtus įstatymus.

Įsivaizduokime, pvz., kad kažkas Lietuvoje Facebook platformoje paskelbs įrašą apie santuokos, kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungos, vertę ir apie tai, kad vaikui geriausiai būti su tėvais – tai skelbti Lietuvoje yra visiškai teisėta.

Švedijoje to įrašo turinys gali būti apskųstas ir paskelbtas „neteisėtu“, todėl, remiantis DSA ir ES Teisingumo Teismo jurisprudencija, šis turinys turėtų būti panaikintas visoje ES ir net visame pasaulyje.

Šios direktyvos proponentai Europos Komisijoje teigia, kad jos tikslas – padaryti mus saugesniais. Tačiau žodžio laisvės cenzūra internete nedaro mūsų saugesniais, saugesniais jie daro tik tuos, kurie turi valdžią ir galimybę tą cenzūrą kontroliuoti.

Šios direktyvos poveikio kol kas dar nepatiriame pilna apimtimi, nes iki galo ji dar nėra techniškai ir praktiškai įgyvendinta. Remiantis DSA 91 straipsniu, iki 2025 m. lapkričio turi būti atlikta DSA peržiūra. Peržiūros procesas nėra standartizuotas ir skaidrus.

Žinoma, kad Europos Komisija turi parengti ataskaitą. Tačiau gali būti, kad ataskaitoje bus tik parodyta, kaip veikia DSA, o ne raginama išsamiai išanalizuoti jos sąveiką su teise į saviraiškos laisvę. Gali būti ir taip, kad ataskaita bus nukelta kaip ne prioritetinė.

Prieš peržiūrą valstybėms narėms bus svarbu 1) užimti tvirtą nacionalinę poziciją DSA atžvilgiu, dėl žodžio laisvės apsaugos (pabrėžiant problemines Akto dalis) ir 2) prašyti skaidrios ir visapusiškos peržiūros, kurioje būtų atsižvelgta į skirtingas valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių pozicijas, ypač atsižvelgiant į pagrindinę teisę į saviraiškos laisvę.

Prie to galime prisidėti ir mes, Europos Sąjungos piliečiai.

Kviečiu piliečius pareikšti savo nuomonę Europos Komisijai šiuo klausimu. Specialus šios direktyvos atsiliepimų puslapis Europos Komisijoje yra čia: Nuoroda

Rašyti galima lietuviškai, pasirinkus kalbą, iki gegužės 26 d.