infa.lt

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnis prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Teismas nustatė, kad ši CK nuostata prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos, Ingridos Šimonytės Vyriausybės prašymą.

Prašydama įvertinti Įstatymo 28 straipsnio atitiktį Konstitucijai, pareiškėja (Vyriausybė) teigė, kad Įstatymo 28 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nesudariusių santuokos bendrai gyvenančių asmenų teisės į jų šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą įgyvendinimas yra priklausomas nuo įstatymų leidėjo diskrecijos, yra nesuderinamas, be kita ko, su konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos ginčyto Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kyla įstatymų leidėjo įsipareigojimas per protingą laiką priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą.

Šio įstatymo priėmimas ir įsigaliojimas yra būtina sąlyga tam, kad įsigaliotų CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro asmenų gyvenimo neįregistravus santuokos.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nustatydamas konkrečią santuokos nesudariusių asmenų poroms skirtą teisinio pripažinimo ir apsaugos formą, kaip antai galimybę įregistruoti partnerystę, pagal Konstitucijos 29 straipsnį įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos, t. y. negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma būtų skirta tik skirtingų lyčių asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros.

Visuomenėje egzistuojantys stereotipai (tradicijos) negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti ar apriboti tam tikro asmens ar jų grupių pagrindines teises ar laisves demokratinėje teisinėje valstybėje.

Teisinis reguliavimas, nulemtas išankstinio nusistatymo, be kita ko, prieš tos pačios lyties poras, būtų nesuderinamas su Konstitucija, be kita ko, iš jos kylančia šeimos samprata, pagarba žmogaus teisėms, orumui, taip pat su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis.

Tačiau iki šiol partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas nėra priimtas, taigi CK trečiosios knygos XV skyrius iki šiol nėra įsigaliojęs.

Šiuo metu valdantieji politikai mėtosi nežinodami ką sakyti, reaguojant į tokį KT sprendimą. Vieni aiškina, kad įstatymą reikia priimti, kiti, kad reikia pagalvoti ir atidėti iki … „kažkada“.

Žinoma, liberalai (V.Čmilytė) siūlo neatidėlioti, esą dar ir todėl, kad buvusios valdančiosios daugumos parengtas ir prastumtas „Partnerystės“ įstatymas jau praėjo du svarstymus, tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas, jausdamas kokią bombą laiko rankose, kalba apie „kažkada“.

R.Žemaitaitis kalba apie „specialų“ įstatymą, kuris apjungtu vyro ir moters bei homoseksualų partnerystę.

Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog teismų galimybė užpildyti teisės spragas nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą.

Konstitucinis teismas nenurodė datos – jis tik davė atsakymą, kurio buvo laukiama.