infa.lt

Azerbaidžano prezidentas,Ilhamas Alijevas
Foto: REUTERS

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas paragino Europos Sąjungos (ES) šalis nesikišti į respublikos reikalus ir „neprimetinėti“ jai europietiškų vertybių. Kartu jis patikino, kad Baku neprieštarauja gerų kaimyninių santykių su Europos institucijomis, įskaitant Europos Komisiją (EK), plėtojimui. -https://president.az/ru/articles/view/68514

Apie tai jis pareiškė atsakydamas į Gruzijos atstovo klausimą tarptautiniame forume „Link naujos pasaulio tvarkos“.

Toliau jo pasisakymo vertimas:

Atvirai kalbant, buvau nustebęs, kai mane informavo apie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen komentarus, kuriuos ji išsakė Uzbekistane per Vidurinės Azijos vadovų susitikimą su Europos Komisijos vadovais, kai ji kalbėjo apie sienų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos bei Armėnijos ir Turkijos atvėrimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Vidurio koridoriui, arba, kaip jie jį vadina Europoje, pasauliniams vartams.

Tai buvo labai keista, nes šis koridorius egzistuoja ir Armėnija jame nevaidina jokio vaidmens. Galime suprasti Europos biurokratų jausmus Armėnijai, tačiau negalima nekreipti dėmesio į žemėlapį.

Ir būtent mes, Gruzija ir Azerbaidžanas, sukūrėme visą šią infrastruktūrą, kuri šiandien leidžia Europai bendrauti su Vidurine Azija – Gruzijos jūrų uostai, geležinkelis Baku-Tbilisis-Karsas, Azerbaidžano uostas Aljate, Kaspijos jūrų laivininkystės kompanija, kuri yra labai svarbi transportui.

Visa tai ignoruojama. O kiek pinigų buvo investuota. Girdime tik raginimus atidaryti Turkijos ir Armėnijos, Armėnijos ir Azerbaidžano sieną. Ką bendro su tuo turi Europa?

Turkijos ir Armėnijos, Azerbaidžano ir Armėnijos santykiai – ne jos reikalas. Kuo toliau Europos Sąjunga bus nuo šių klausimų, tuo geriau visiems.

Tačiau apie Gruziją nebuvo pasakyta nė žodžio. Gruzija tarsi neegzistuoja. Tai neteisinga, o Europos Komisijos požiūris į Gruzijos vidaus procesus yra visiškai nepriimtinas. Taip elgiasi kolonizatoriai.

Jie bando žvelgti į Gruzijos žmonių valią iš kolonijinės praeities perspektyvos. Tai visiškai nepriimtina, ir Gruzijos žmonės žino, kad mes esame su jais, ir Gruzijos vyriausybė tai žino.

Gruzijos vidaus problemas turėtų spręsti Gruzijos žmonės, o ne biurokratai iš Briuselio. Todėl, atsižvelgdami į visa tai, turime stiprinti Gruzijos ir Azerbaidžano partnerystę.

Kaip jau aptarėme ankstesniuose klausimuose, turime išnagrinėti Pietų Kaukazo galimybes ir užmegzti ryšius be jokių tarpininkų. Mums jau atsibodo tie tarpininkai.

Tokius tarpininkus turėjome 28 metus – liūdnai pagarsėjusią ESBO Minsko grupę, kurios vienintelis tikslas buvo įtvirtinti okupaciją ir perduoti Karabachą Armėnijai.

O dabar, kai išgirstame apie ką nors, kas nori tarpininkauti, šiek tiek sunerimstame. Taigi padarykime tai patys. Mes gyvename čia, regione.

Mes Azerbaidžane norime palaikyti gerus kaimyninius santykius su Europos institucijomis, pirmiausia su Europos Komisija, bet ne mūsų interesų sąskaita, ne jų nuolatinių bandymų kištis į mūsų vidaus reikalus, finansuoti įvairius mūsų visuomenės sluoksnius, plauti mūsų jaunosios kartos smegenis, nuodyti kai kurių mūsų regiono žmonių smegenis, sąskaita.

Tokį norime matyti Pietų Kaukazą. Pagrindinė bendradarbiavimo našta, žinoma, turėtų tekti pirmaujančioms Pietų Kaukazo šalims – Azerbaidžanui ir Gruzijai.

Tačiau, žinoma, kai ir jei Armėnija sutiks pakeisti savo konstituciją dėl teritorinių pretenzijų Azerbaidžanui, ji galės prisijungti prie šio proceso, ir mes galėsime kalbėti apie ilgalaikę numatomą perspektyvą mūsų regione.

Vakar infa.lt skelbė Ilhamo Alijevo atsakymą šiame forume žurnalistui apie tai, kokia taika įmanoma Ukrainoje. Jis pareiškė, kad karas baigiasi tada, kai būna pasirašyta kapituliacija.Jokie ugnies nutraukimai ar paliaubos taikos neatneša.