infa.lt

ES susitikimas Samarkande su Vidurinės Azijos atstovais
Foto: Vyacheslav Oseledko / AFP

Samarkande įvyko pirmasis istorijoje Vidurinės Azijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Kazachstano ir Turkmėnistano vadovai bei aukšto rango ES pareigūnai, pateikia „Kommersant“ savo apžvalgą.

Susitikimo pabaigoje šalys susitarė savo santykius paversti strategine partneryste, kurią Briuselis iš karto parėmė dosniais pažadais investuoti ir bendradarbiauti keturiose srityse. Aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai neapėjo ir klausimo, kaip kovoti su ES antirusiškų sankcijų apėjimu Vidurinės Azijos respublikose.

Prieš pirmąjį Vidurinės Azijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį Europos politikai laiko „naujo santykių etapo“ pradžia, įvyko daugybė susitikimų ir susitarimų.

Kovo 12-18 d. už tarptautinę partnerystę atsakingas Europos Komisijos narys Josefas Sikela lankėsi visose penkiose Vidurinės Azijos šalyse ir aptarė svarbiausias bendradarbiavimo su ES sritis. Kovo pabaigoje Ašchabade įvyko Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų lygio susitikimas su Europos diplomatijos vadove Kaja Kallas.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas – tai kulminacinis taškas, kuriuo užbaigiamas padidėjęs ES dėmesys šiam regionui.

Vidurio Azijoje (VA) Rusija ir Kinija tradiciškai yra didžiausios ekonominės partnerės, tačiau ES taip pat atlieka svarbų vaidmenį regiono ekonomikoje. ES tenka daugiau kaip 40% visų investicijų Vidurinėje Azijoje.

O per pastaruosius septynerius metus Vidurio Azijos penkių šalių tarpusavio prekyba su ES išaugo keturis kartus – iki 54 mlrd. eurų, šią savaitę priminė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

Prieš oficialų aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymą balandžio 3 d. Samarkande Šavkatas Mirzijojevas, taip pat Kazachstano Kasym-Jomart Tokajev, Kirgizijos Sadyr Žaparov, Tadžikistano Emomali Rachmon, Turkmėnistano Serdar Berdimuhamedov atskirai susitiko su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadove Odile Renault-Basso.

Baigiamuosiuose pareiškimuose šalys pabrėžė savo pasirengimą plėsti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

Po balandžio 4 d. įvykusio visuotinio susitikimo Ursula von der Leyen paskelbė, kad regionui bus skirta 12 mlrd. eurų pagal iniciatyvą „Global Gateway“, kuria siekiama sukurti pasaulinį infrastruktūros projektų tinklą trečiosiose šalyse ir kuri laikoma alternatyva Kinijos projektui „Juosta ir kelias“.

Tačiau svarbiausia, kad dabar Vidurio Azija ir ES nusprendė užmegzti strateginę partnerystę, daugiausia dėmesio skirdamos keturioms perspektyvioms sritims:

• Transportas. ES ketina toliau investuoti į Transkaspijos transporto koridorių, kuris eitų per Kiniją, Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Gruziją ir toliau į Europos šalis. Koridorius sutrumpins sausumos kelią tarp Europos ir Vidurinės Azijos maždaug perpus ir „atvers neišnaudotą verslo potencialą“, sakė Ursula von der Leyen. Praėjusiais metais Briuselis šiam projektui skyrė 10 mlrd. eurų, o 2025 m. Uzbekistanas surengs Investuotojų forumą, kad pritrauktų papildomų lėšų.
• Bendradarbiavimo plėtra svarbiausių žaliavų srityje. Vidurio Azijoje yra apie 40% pasaulio mangano, ličio, grafito ir kitų naudingųjų iškasenų atsargų. Pasak EK vadovės, „kai kurie“ pasauliniai veikėjai suinteresuoti tik išteklių eksploatavimu ir gavyba, o Europą domina vietos pramonės plėtra, darbo vietų kūrimas ir naujų mokslinių tyrimų laboratorijų atidarymas.
• Bendras „švarios energijos“ vystymas. Kaip pavyzdį EK vadovė priminė, kad ES dar 2022 m. nusprendė investuoti į Roguno hidroelektrinės Tadžikistane statybą: jėgainės užtvanka gali tapti aukščiausia pasaulyje, o projekto vertė siekia 8 mlrd. eurų.
• Ryšio priemonių plėtra. 2025 m. planuojama prijungti 2 tūkst. mokyklų ir šimtus kaimų Kazachstane prie Europos palydovų. Apskritai Ursula von der Leyen pažadėjo regionui „tiesioginę prieigą prie sparčiojo interneto“.

Susitarimas dėl bendradarbiavimo šiose srityse buvo įtvirtintas aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje priimtoje deklaracijoje.

Tarp 20 jos punktų buvo ir tie, kuriems susitikimo dalyviai savo viešuose pareiškimuose skyrė nedaug dėmesio: Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas ir Briuselio įvestų antirusiškų sankcijų apėjimo prevencija.

Baigiamajame pareiškime šalys pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau pasiekti „visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, ir įsipareigojo bendromis pastangomis vengti reeksportuoti prekes, kurioms taikomos sankcijos, nors šiame punkte ir visoje deklaracijoje Rusija neminima.

Nuo 2022 m. vasario sankcijų apėjimo klausimas pasirodė esąs jautriausias ES ir Vidurinės Azijos santykiuose. Per pastaruosius trejus metus ES specialusis atstovas sankcijų vykdymo klausimais Davidas O’Sullivanas kelis kartus lankėsi regiono šalyse, kad nedviprasmiškai išsakytų savo poziciją: Briuselis neprašo Vidurinės Azijos prisijungti prie sankcijų paketų (regiono valstybės tai visada atmetė), tačiau reikalauja, kad būtų užkirstas kelias reeksportuoti į Rusiją produktus, kuriems taikomos sankcijos, ypač dvejopo naudojimo prekes.

2024 m. rugsėjo mėn. p. O’Sullivanas pažymėjo, kad jo diplomatinės pastangos padėjo pasiekti pažangos šiuo klausimu.

Kartu su tuo, ši tema vis dar išlieka Briuselio dėmesio centre. Kovo mėnesio vizito į Ašchabadą metu Kaja Kallas pareiškė, jog nors sankcijos kenkia Vidurinės Azijos ekonomikai, „negalima leisti Rusijos bendrovėms naudotis regionu, kad išvengtų“ apribojimų.

Euronews kalbinti neįvardyti Europos pareigūnai sakė, kad blokas norėtų „matyti daugiau“ iš savo partnerių regione, ypač atsižvelgiant į intensyvias JAV pastangas išspręsti Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktą.