2025.04.11 11:02
Azerbaidžano prezidentas, Ilhamas Alijevas, vykusio tarptautinio forumo „Link Naujos pasaulio tvarkos“ metu atsakė į žurnalisto klausimą apie tai, kaip jis mato karo pabaigą Ukrainoje, ir kaip žiūri į ugnies nutraukimą. Prezidentas pasirėmė pasauline, ir dviejų karų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos patirtimi: „Karai baigiasi kai pasirašoma kapituliacija“.
Kaip šalies, išgyvenusios du karštus karus ir laikotarpį tarp jų, vadovas galiu pasakyti, kad paliaubos niekada nesustabdo karo. Niekada. Jos nesustabdė karo ir mūsų atveju. Tai tik laikinas palengvinimas šalims persigrupuoti, mobilizuotis ir pradėti viską iš naujo.
Antra, ką reiškia paliaubos? Tai taip pat svarbu, nes šios sąvokos labai svarbios tiems, kurie nori padėti sustabdyti karą, kad būtų aišku, apie ką kalbame. Visi jums sakys, kad nori nutraukti karą. Taip, sveikinkime tai. Ir kas iš to? Ką reiškia nutraukti?
Ar tai reiškia, kad nebebus artilerijos atakų, bombų mėtymo, snaiperių karo, diversinių grupių reidų? Ką tai reiškia? Rusijos ir Ukrainos kariuomenių sąlyčio linija yra daug ilgesnė nei mūsų. Taip, tai skirtinga vietovė.
Taigi, kai žmonės kalba apie paliaubas Ukrainoje arba taiką Ukrainoje, ar jie supranta, kaip sunku bus kontroliuoti karius? Koks Ukrainos kariuomenės ir Rusijos kariuomenės drausmės lygis? Aš nežinau. Gal ir žinau, bet nenoriu komentuoti.
Apie drausmės lygį Azerbaidžano kariuomenėje visi žino. Mes sustojome Chankendžio apylinkėse pagal vieną vyriausiojo vado įsakymą. Taigi ar ši ryšio linija bus saugi ir patikima?
Ar tie, kurie nori tarpininkauti, reikalaus, kad prie šios kontaktinės linijos būtų tarptautinės taikos palaikymo pajėgos? Jie to reikalavo iš mūsų (Azerbaidžano karo su Armėnija metu – infa.lt past.)) per visą okupacijos laikotarpį.
Vienas iš bendrų JAV, Rusijos ir Prancūzijos pranešimų buvo, kad prie kontaktinės linijos būtų dislokuoti vadinamieji taikdariai. Ką tai reiškė? Tai reiškė, kad jie norėjo, jog sutiktume su okupacija.
Jei taikdariai atvyksta prie kontaktinės linijos, kuri yra okupuota, tai reiškia, kad turite atsisveikinti su savo teritorija.
Nė viena šalis, bent jau kiek suprantu, nesutiks eiti į kompromisą dėl teritorinio vientisumo. Taigi, tikėtis, kad Ukraina sutiks paaukoti savo tarptautiniu mastu pripažintą teritoriją mainais į taiką, manau, būtų nesąžininga ir nerealu.
Nes viena yra gražiai kalbėti apie karo sustabdymą, o visai kas kita – žengti šiek tiek toliau ir galbūt paklausti tų, kurie neseniai nukentėjo nuo karo, apie susitarimus, būtinus ilgalaikei taikai.
1994 m. gegužę pasiekėme paliaubas su Armėnija. Tačiau nuo to laiko karas niekada nebuvo pasibaigęs. Vyko įvairūs susirėmimai. Snaiperių karas nenutrūko 26 metus, ir net dabar matote, kad mūsų pasienis apšaudomas.
Taigi visi šie klausimai, žinoma, yra didelė tema, todėl galime apie tai kalbėti valandų valandas, tačiau neišsprendus šios pagrindinės problemos, nieko nebus padaryta.
Aš asmeniškai, būdamas realistu, nematau jokių taikos tarp Ukrainos ir Rusijos perspektyvų artimiausioje ateityje. Rusija yra paskelbusi, kad okupuotos teritorijos yra Rusijos dalis.
Kaip jie gali nuo to atsitraukti?
Ukraina, kaip ir visas likęs pasaulis, šias okupuotas teritorijas laiko Ukrainos dalimi, Azerbaidžanas taip pat jas laiko Ukrainos dalimi. Kaip jie gali pasiaukoti ir sakyti: ne, tai nėra Ukrainos dalis? Na, jei taip atsitiktų, vadinasi, aš kažko nesuprantu tarptautinėje politikoje.
Deja, karai baigiasi, kai pasirašomas galutinis kapituliacijos aktas. Kaip sakė mūsų draugas iš Kroatijos, jie išlaisvino savo teritoriją, nužygiavo iki savo sienų ir sustojo.
Mes padarėme tą patį su Armėnija. Mes nužygiavome prie savo sienų ir sustojome. Taip karai baigiasi realiame pasaulyje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


516

