infa.lt

(„La Repubblica“, Italija)
Maria Novella De Luca

Roma. Tai galima būtų pavadint „vaivorykštine revoliucija“, kadangi kalba eina apie homoseksualias poras, o italų asociacijos pasivadinusios „Vaivorykštės šeimos“ (Famiglie Arcobaleno) nariams priklauso keletas šimtų tokių porų. Jei neiškils kažkokių kliūčių, jau rugsėjį Italijos parlamente bus pirmas svarstymas įstatymo, numatančio pilietinių sąjungų kūrimąsi netradicinėms poroms.

Tokių sąjungų dėka pas jas atsiras tokios pat teisės, kaip ir pas normalius sutuoktinius: teisė gauti pensiją praradus maitintoją, teisė įsivaikinti partnerio vaiką, o taip pat paveldėjimo teisė. Vienintelis skirtumas nuo normalių šeimų – tai draudimas kartu įsivaikinti vaikus, tai yra tai, ko homoseksualų poroms norėtųsi pasiekti labiausiai.

Šiuo metu vaikai „vaivorykštinėse šeimose“ juridiškai niekaip nesusiję su savo tėvo ar motinos partneriu, todėl, jei su biologiniais tėvais kažkas nutiktų, pagal dabar galiojančius įstatymus vaikai taptų našlaičiais. Tačiau, naujojo įstatymo dėka, „vaivorykštiniai“ vaikai turės du „gimdytojus“.

Minimas projektas, pasiūlytas Italijos premjero Matteo Renzi daugeliu detalių panašus į „pilietinės partnerystės“ institutą, atsiradusį Anglijoje ir šiuo metu veikiantį Vokietijoje. Tai yra, jis savotiška alternatyva santuokai – tos pačios teisės, tos pačios pareigos: pageidaujantys „santuokos“ privalės atsižymėti specialiame registracijos žurnale. Jei įstatymas bus patvirtintas, Italijai tai bus istorinis žingsnis.

„Mes sujungėme įvairius pasiūlymus dviejuose tekstuose, jau paruoštuose svarstymui“, – pareiškė Monika Cirina (Monica Cirinnà), Romos merijos atstovė. „Mūsų Konstitucija, – prideda ji, – nenurodo, jog sutuoktiniai būtinai turi būti skirtingų lyčių, ir apsiriboja tuo, kad šeimos teises pripažįsta kaip natūralios sąjungos, sukurtos santuokos pagrindu. Būtent todėl, naujų normų, taikomų skirtingų „šeimų“ tipams įvedimas turi didžiulę reikšmę“ .

Įstatymo tekstas, pateiktas svarstymui, numato ne tik vienos lyties pilietinių sąjungų atsiradimą, bet ir taip vadinamų „sugyventinių susitarimą“ nevedusioms heteroseksualioms poroms. Tačiau skirtingų lyčių žmonės nutarę gyventi kartu neįteisindami savo santykių, galės tikėtis tik kai kurių teisių. Jeigu, nežiūrint į galimybę susituokti, žmonės bevelija nesituokti, reiškia jie nenori būti apginti įstatymo, numatančio sutuoktinių teises ir pareigas.

Ivanas Skalfarotto, jaunesnysis valstybės sekretorius Renzi vyriausybėje, neslepia savo džiaugsmo: „Idealiu atveju aš norėčiau, jog Italijoje būtų legalizuotos tos pačios lyties asmenų santuokos, bet tegu jau geriau pas mus greitu metu atsiras pilietinės sąjungos, nei visiškai nieko. Be viso to, mums dar reikia grįžti prie homofobijos problemos aptarimo, o taip pat padaryti taip, kad visos užregistruotos užsienyje tos pačios lyties asmenų santuokos tarp italų automatiškai patektų į pilietinių sąjungų registrą Italijoje“.

Tačiau, kaip bebūtų, niekas nesakė, jog procedūra tvirtinant įstatymo projektą apie „pilietinę partnerystę“ nesutiks jokių kliūčių savo kelyje. Daugelis įsitikinusių katalikų pasisako griežtai prieš panašias naujoves. Tačiau tai dar ne viskas. Paruoštuose tekstuose yra povandeninių uolų: įstatymas numato, jog vienas tos pačios lyties asmenų sąjungos narys turi teisę įsivaikinti savo išrinktojo vaiką, net jei vaikas jau buvo įsivaikintas pastarojo.

Būtent dėl šio punkto daugelis šalių, kurios dabar suteikia galimybę italams įsivaikinti vaikus likusius be tėvų, ateityje gali atsisakyti leist Italijos piliečiams leisti įsivaikinti. O tai jau didelė problema.