infa.lt

Estijos konservatyvios liaudies partijos pirmininkas Martinas Helme pareiškė, kad Ukraina faktiškai pralaimėjo karinį konfliktą ir jos tolesnį likimą spręs didžiosios valstybės.

Politikas tai pasakė ketvirtadienį, vasario 13 d., duodamas interviu ERR korespondentui Madisui Hindrei.

„Kalbant apie Ukrainą, nuo pat pradžių Estijos liberalioji vyriausybė, kuriai vadovavo Kaja Kallas, Kristen Michal ir visa komanda, priėmė iš esmės klaidingus sprendimus. Jų emocinga retorika, kad „Ukrainos karas yra mūsų karas“, nuo pat pradžių buvo klaidinga. Tai niekada nebuvo mūsų karas. Tai buvo Ukrainos karas, ir mes ją rėmėme kaip sąjungininkai – finansiškai ir kitais būdais. Tačiau tai nebuvo ir nėra mūsų karas“, – sakė Martinas Helme.

Pasak jo, dabar karas iš tikrųjų yra pralaimėtas, ir beveik niekas nebetiki realia galimybe atkurti oficialias Ukrainos sienas.

„Tie žmonės, kurie į šį karą investavo pinigus, ginklus ir emocijas, dabar tiesiog nežino, ką pasakyti. O ką jie gali pasakyti? Mes atidavėme Ukrainai savo ginklus, paskandinome ten savo pinigus, užtvindėme savo šalį rusakalbiais migrantais, kuriuos maloniai vadiname ukrainiečiais, ir ką gavome mainais? Nieko. Dabar amerikiečiai iš Europos atvažiuoja ir sako, kad visos šios problemos yra jūsų“, – pridūrė Martinas Helme.

Pasak jo, Estija neturėtų padėti Ukrainai siųsdama savo karius net ir į galimą bendrą taikos palaikymo misiją su sąjungininkais. „Tikrai ne! Net svarstyti tokį klausimą Estijai yra pavojinga, žalinga ir kvaila“, – pabrėžė jis.

„Ką dabar daryti su Ukraina? Tai nuspręs didžiosios valstybės. Jos nuspręs be mūsų“, – sakė Helme. Pasak jo, svarbu kuo greičiau užbaigti konfliktą.

Jis pridūrė, kad sprendimai dėl Ukrainos yra didžiųjų valstybių reikalas. „Didžiosios valstybės vis tiek priims sprendimus be mūsų, bet jos negali mūsų vardu nuspręsti, kad mes, kaip su Rusija besiribojanti valstybė, turėtume prisiimti atsakomybę ginti dar vieną besiribojančią šalį. Tokiomis didybės iliuzijomis sveiko proto ir racionaliai mąstantys žmonės neturėtų mėgautis vidury baltos dienos“, – galimą Estijos dalyvavimą tokioje taikos palaikymo misijoje komentavo Helme.

„Estijos laikraščiai apie tai beveik nerašo, tačiau Rusijos kariai kasdien užima vis naujas teritorijas. Kuo greičiau bus sudaryta taika, tuo mažiau teritorijų liks Rusijos rankose ir tuo labiau bus išsaugota Ukraina. Jei Vakarų lyderiai, įskaitant Estijos vadovus, būtų tai supratę anksčiau, situacija galėjo būti kitokia“, – sakė Estijos konservatyvios liaudies partijos lyderis.

Jis taip pat mano, kad Ukrainai nepavyks atkurti buvusių sienų.

„Amerikiečiai, o dabar ir patys ukrainiečiai gana aiškiai sako, kad taikos metu siena eis maždaug palei fronto liniją. Galbūt ten bus tam tikrų korekcijų, bet apskritai Rusija išlaikys užgrobtas teritorijas“, – užtikrintai kalbėjo Helme.

Siekiant užtikrinti, kad Rusija ateityje nepersekiotų Kijevo ir kad naujosios sienos išliktų nepakitusios, svarbu su JAV pagalba stiprinti Ukrainos gynybos pajėgumus, kurie bus pagrindinė atgrasymo priemonė, – sakė Helme’as.

„Antra, amerikiečiai ir rusai rengia didesnį susitarimą, kuris turės įtakos ne tik Ukrainai, bet ir visai pasaulio saugumo architektūrai. Tai nebus tik dvišalis susitarimas – čia yra Kinijos veiksnys, Europos veiksnys, Arkties tema ir kiti klausimai. Tai dabar vykstantis didžiųjų galių rankos paspaudimas, o jo kaina – ukrainiečių gyvybės“, – pabrėžė Helme.

Kartu jis mano, kad didžiųjų galių susitarimas yra pagrindinė reali garantija, kad iš Ukrainos nebus atimta likusi teritorijos dalis.

„Keli prancūzų ar britų daliniai pasienyje su Donbasu nieko neišspręs. Jų paprasčiausiai nepakaks. Viskas priklausys nuo pasaulinio susitarimo“, – įsitikinęs Helme’as.

Jis pridūrė, kad amerikiečiai taip pat aiškiai pasakė, jog nuo šiol Europos gynyba tenka patiems europiečiams.

„JAV gynybos sekretorius aiškiai pasakė, kad Amerika vykdys savo įsipareigojimus NATO, t. y. jei mus užpuls Rusija, jie padės. Tačiau su sąlyga, kad europiečiai įvykdys savo susitarimo dalį – sustiprins savo gynybinius pajėgumus“, – sakė Martinas Helme.

Pasak jo, Estija taip pat turėtų didinti savo gynybinius pajėgumus.

„Tiesa, neturėkime iliuzijų dėl karinio biudžeto padidinimo iki 5 proc. BVP. Esant dabartinei ekonominei situacijai, tai nerealu. Tačiau visa Europa turėtų skirti daugiau dėmesio savo saugumui“, – sakė Helme.