infa.lt

Vakar Konstitucinis teismas paskelbė savo sprendimą, kad Seimo priimtas įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą nuo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos, ginčijamu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačiusio informacijos apie šeimos modelius sklaidos ribojimus, neatitinka Konstitucijos nuostatų, kurios ankstesniu KT sprendimu papildytos apie „šeimos neutralumą lyties požiūriu“.

Įstatymo punktas, kurį KT skelbia neteisėtu skamba taip (4 str. 2 skyriaus 16 punktas):

2. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija:

6) kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata;

Aš necituosiu visų KT teisinių vingrybių, vedančių link šio punkto paskelbimo neatitinkančio Konstitucijai.

Aš tiesiog paklausiu kitaip – ar tokia Konstitucinio Teismo išvada neprieštarauja pačiam Konstitucijos sudarymo imperatyvui, t.y. tam, kad Konstitucija, kaip esminis Lietuvos valstybės gyvenimo ir išgyvenimo dokumentas, yra skirtas visuomenės gerovei, darnai ir klestėjimui išsaugoti?

Viena iš tokio imperatyvo sąlygų – auklėti vaikus taip, kaip tai laikė teisingu Konstituciją priėmusi visuomenė (1992 m.), ir ką atitinka KT paskelbtas neteisėtu įstatymas, priimtas teisėtai išrinkto Seimo, ėjusio būtent tikros Konstitucijos dvasios keliu.

Reikėtų prisiminti, kad pats Konstitucinis teismas nėra niekieno renkamas, o jo nariai skiriami valdančiųjų partijų, todėl atstovauja tų partijų siauriems interesams.

Tad gaunasi taip, jog niekieno nerinktas KT kvestionuoja teisėtai išrinkto Seimo priimtus įstatymus, neatsižvelgdamas (nors dažnai tvirtina priešingai) į tikrąją 1992 m. priimtos Konstitucijos dvasią, ją interpretuodamas jau dabartinio laikmečio sampratomis, kurios 1992 m. net neegzistavo.

Dabar klausimas iš esmės – ar toks KT sprendimas pagerina Lietuvos demografinę padėtį, ar sustiprina vaikų įsitikinimą, kad vyro ir moters šeimos kūrimas yra teisingas ir nekvestionuojamas?

– Tikrai ne.  Lietuvai, kaip valstybei, gerovę kuria jos visuomenė, kurią sudaro konkretus žmonių skaičiaus augimas, padedantis išlaikyti senstančią ir sergančią jos narių dalį.

Ir tik vienintelė vyro ir moters šeima gali išlaikyti šį augimą ir su tuo susijusį klestėjimą ar bent išgyvenimą. Nes vaikai gimsta tik iš vyro ir moters.

KT sprendimas, kad vaikams gali būti viešai skelbiama ir kitokia informacija apie šeimos sandarą, nei Konstitucijoje įrašytas santuokos apibrėžimas – akivaizdžiai gerovės Lietuvai nepridės. Nei Lietuvai kaip valstybei, nei jos žmonėms, kaip tos valstybės piliečiams.

Ar KT sprendimas kažkuo pagerina vaikų padėtį, pateikiant jiems informaciją, sujaukiančią jų supratimą apie tai, kokia yra šeima, kokią jie mato savo aplinkoje?

Neabejotinai ne, nes tai ką vaikai sužinos iš viešosios erdvės – bus suinteresuotų grupių propaganda, o ne informacija, pagrįsta realiais tyrimais ir jų išvadomis, kurios visumoje yra liūdnos alternatyviems nei natūrali šeima dariniams.

Viešose apklausose apie 75% Lietuvos piliečių palaikė natūralią, vyro ir moters šeimą, tačiau Konstituciniam Teismui tie žmonės neegzistuoja.

Reikėtų pastebėti jog šįkart KT pasikėsino į tą šeimos sampratą, kuri 1992 m (priimant Konstituciją) – buvo aiški ir vienareikšmė

Pasakysiu savo asmeninę nuomonę – šeimos klausimas yra politinis, o ne teisinis, ir partijų skiriamas Konstitucinis Teismas savo prigimtimi negali būti nei objektyvus, nei bešališkas.

Ir nepakeitus šio teismo narių skyrimo tvarkos, belieka viena išeitis – naikinti patį KT kaip instituciją, o jos funkcijas priskirti Aukščiausiam teismui.