• Parama infa.lt veiklai
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Grynųjų pinigų kiekio mažinimo reforma Indijoje lauktų rezultatų neatnešė

Grynųjų pinigų kiekio mažinimo reforma Indijoje lauktų rezultatų neatnešė

12 sausio
01:01 2017

pinigų keitimas banke

Dauguma ekonomistų nedvejodami pasakys, jog staigus didelės valiutos dalies masės šalyje sumažinimas beveik neišvengiamai neigiamai atsilieps jos ekonomikos augimui. 2016 metų lapkričio 8 dieną Indija nutarė atlikti tokį eksperimentą savo pačios atžvilgiu, netikėtai atšaukusi du stambiausius piniginius banknotus (500 ir 1 tūkst rupijų nominalo), kuriems teko 86% apyvartoje esančių grynųjų pinigų.

Kaip ir buvo laukiama, ekonomika tuojau pat „pajuto“ netikėtą „demonetizaciją“. Negatyvios įvykdytos piniginės reformos pasekmės ir toliau auga, tuomet kai jos nauda vis labiau atrodo abejotina.

Naujieji metai atnešė nors kažkokį monetarinio normalumo pojūtį. Nes septynias savaites iki Naujųjų metų prie bankų rikiavosi begalinės eilės – vienintelis būdas iškeisti išimtus iš apyvartos banknotus arba padėti juos į banko sąskaitą.

Ažiotažas pasibaigė gruodžio 30, paskutinę dieną, kai dar buvo galima pakeisti „senas“ kupiūras. Tuo tarpu didelis grynųjų pinigų trūkumas ir toliau juntamas visuose stambiuose šalies miestuose.

Atsirandant naujiems statistikos duomenims tampa gerai matoma ekonominė demonetizacijos kaina. Vartotojai, kompanijos ir investuotojai 2016-ųjų pabaigoje patyrė rimtus nuostolius. Kasdienės paklausos prekės, tradiciškai patikimiausias augimo sektorius, lapkričio mėnesį sumažėjo 1-1,5%, konstatuoja tyrimo grupė Nielsen.

Bet, panašu, jog daugiausiai nukentėjo ilgalaikio naudojimo prekių sektorius. Hero Motocorp, stambiausio dviračių transporto priemonių (motociklai ir dviračiai) gamintojo pardavimai, gruodžio mėnesį smuko trečdaliu, lyginant su praėjusiais metais.

Pramonės sektoriaus vadybininkų pirkimo srityje apklausa parodė, jog visus 2016-uosius metus egzistavęs optimizmas išnyko: dabar jį pakeitė švelnios recesijos lūkesčiai.

Investiciniai kompanijų pasiūlymai paskutinį metų ketvirtį vidutiniškai sumažėjo nuo 2,4 trln rupijų (35 mlrd dolerių) iki 1,25 trln rupijų, tvirtina analitinė agentūra Centre for Monitoring Indian Economy. Rezultatas: korporatyvaus kreditavimo augimas, ir be to pakankamai lėtas, sumažėjo iki pačio žemiausio rodiklio per pastaruosius 30 metų.

Visa tai privedė prie „žymių, bet dar ne katastrofinių“ pasekmių, mano Capital Economics analitikas Shilan Shah. Finansinių metų užsibaigiančių kovo mėnesį BVP augimo prognozė, nukrito apie pusę procentinio punkto iki 7%.

Kiti faktoriai, tokie kaip naftos kainų augimas ir dolerio sustiprėjimas po Donaldo Trampo išrinkimo, taip pat, eksperto nuomone, suvaidino savo vaidmenį.

Bet, ar pateisina gauta nauda aukštą demonetizacijos kainą? Atsakymas priklauso nuo to, kas turima omenyje sakant žodį „nauda“. Savo pareiškime apie piniginių banknotų išėmimą iš apyvartos, šalies premjeras Narendra Modi tikslu įvardino kovą su korupcija ir mokesčių vengimu.

Pasak jo, sukčiai ir nusikaltėliai su grynųjų pinigų lagaminais labiausiai nukentės nuo reformos, rašo britų žurnalas The Economist.

Paskutiniais duomenimis, iki gruodžio 30 iš apyvartos išimta beveik 150 trln rupijų ir egzistavusių 15,4 trln rupijų. O tai reiškia, kad pas turtinguosius „kojinėse“ arba nebuvo tiek daug „grynųjų“, kaip buvo tikimasi, arba jie sugebėjo sėkmingai juos išplauti.

Indijos MIP pasakoja apie daugkartinius atvejus, kai namų šeimininkėms jų darbdaviai mokėjo už keletą mėnesių į priekį senosiomis kupiūromis arba, kai bankininkai vykdė nelegalius masinius uždraustų banknotų keitimus. Pinigų reforma.

Demonetizacijos šalininkai nurodo į tris pagrindinius reformos pliusus. Pirma, bankai gavę daug naujų indėlių gali daugiau kredituoti, kas turi teigiamai pasireikšti ekonomikoje.

Stambūs bankai šią savaitę sumažino kreditų procentus (greičiausiai spaudžiant vyriausybei, savo stambiausiai akcininkei).

Bet dar neseniai kreditavimas buvo ribojamas ne tiek indėlių trūkumo, kiek nepakankamų akcinio kapitalo, galinčio kompensuoti potencialius nuostolius, apimčių, o taip pat pernelyg didelio skaičiaus „blogų“ paskolų.

Antra dovana: indai pereis iš ekonomikos, kurioje dominuoja grynieji pinigai, į labiau organizuotą (kontroliuojamą – vert past) ekonomiką be grynųjų pinigų. Elektroninių mokėjimų didėjimas vyksta, tačiau jiems iki šiol tenka tik keletas procentų nuo bendro mokėjimų skaičiaus.

Greitam elektroninių atsiskaitymų vystymuisi trukdo techninis šalies atsilikimas, kur šimtai milijonų žmonių vis dar neturi interneto prieigos.

Trečias šalininkų argumentas, tikėtina, labiausiai ginčytinas: ryšium su tuo, jog išvesti iš apyvartos piniginiai banknotai dabar nebeturi jokios vertės, vyriausybė ketina, iš esmės, pasisavinti gautą „pelną“. Bet tokia procedūra sugriaus pasitikėjimą Indijos Rezerviniu Banku, kadangi centrinis bankas atmeta savo paties pažadą atspausdintą ant kiekvieno jo banknoto „užmokėti pateikėjui“ nominalią kainą.

Tačiau premjeras Modi nenori apie tai galvoti ir akcentuoja dėmesį tik į pozityviąją jo inicijuotos reformos pusę.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu

Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. - Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
žiūrėjo 118

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Lasvas žodis
Paremti infa.lt per PayPal

Apklausa

Ar sulauksime pirmalaikių rinkimų?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...