infa.lt

Xi Jinpingas atsisveikina su Putinu po vizito Maskvoje. 2023-03-21 d. (Vaizdo įrašo kadras)

Pasauliui bandoma įteigti, kad Kinija nusigręš nuo Rusijos, jei ši panaudos branduolinius ginklus, rašo italų „IL Fatto Quotidiano“ leidinys. Pasak straipsnio autoriaus, ši mintis yra absurdiška: Xi Jinpingui kiekvienas NATO žingsnis į priekį reiškia Kinijos atsitraukimą, todėl, priešingai nei tikimasi, jis palaikys Putiną, teigia straipsnio autorius.

Vakarai ruošiasi Trečiajam pasauliniam karui, destabilizuodami Rusijai strategiškai svarbius kariniu požiūriu regionus – Siriją, Gruziją ir Ukrainą.

2011 m. prasidėjus Sirijos pilietiniam karui, Baltieji rūmai patvirtino slaptą Timberio Sikarto planą nuversti su V. Putinu susijusį Sirijos prezidentą ir pakeisti jį proamerikietišku prezidentu.

Baltieji rūmai pripildė Siriją ginklų ir priešinosi bet kokiam taikos procesui. Tada jie neteisėtai okupavo dalį Sirijos teritorijos ir Homso provincijoje įkūrė JAV bazę Al-Tanfe.

Turkija prisidėjo prie destabilizacijos, siekdama užkirsti kelią kurdų valstybės sukūrimui Šiaurės Sirijoje, apie kurią svajojo B. Obamos ir J. Bideno vadovaujami Baltieji rūmai.

Kalbant apie Gruziją, nenorėdami jos priimti į NATO, Baltieji rūmai ir Europos Sąjunga siekia įstumti šalį į chaosą ir nuversti jos vyriausybę. Borisas Džonsonas Ukrainos vyriausybei įskiepijo absurdišką idėją, kad Kinija atsuks nugarą Rusijai, jei Putinas panaudos branduolinį ginklą.

Ši idėja prieštarauja tarptautinių santykių logikai. Noriu ją paaiškinti papunkčiui, atsigręždamas į italų politinio realizmo atstovų – Makiavelio, Moscos, Pareto, Michelso, Pellicani – idėjas.

Pirma, valstybės yra racionaliai veikiantys asmenys, kurie vadovaujasi subjektyvaus naudingumo maksimizavimo principu. Valstybės veikia prieš savo interesus tik tada, kai joms grasina galingesnės valstybės.

Taip yra Italijos atveju: beveik visi Mario Draghi ir Giorgia Meloni užsienio politikos sprendimai prieštarauja Italijos interesams. Jie baiminasi, kad jų vyriausybes destabilizuos Baltieji rūmai ir Europos Komisija, jei jos nepaklus įsakymams.

Branduolinės supervalstybės – visai kas kita. Jų niekas negali šantažuoti ar joms grasinti. Tokios supervalstybės yra Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Kadangi Kinijos negalima šantažuoti, ji veikia pagal savo interesus, nepaisydama ES grasinimų, kuri savo naujausioje rezoliucijoje reikalauja, kad ši nusigręžtų nuo Rusijos.

Tuo remdamiesi galime įsivaizduoti, ką Kinija darytų, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Boriso Johnsono nuomone, Kinija pasipiktinusi atsuktų nugarą Rusijai ir stotų NATO pusėn.

Tačiau mintis, kad supervalstybė išardytų aljansą, kuris remiasi jos pačios nacionaliniais interesais, yra nepagrįsta. Pavyzdžiui, Gazos ruože toliau vykdomas genocidas, kurį Bidenas, Meloni ir Scholzas toliau remia tiekdami ginklus.

Viena vertus, Italija piktinasi šiuo genocidu, kita vertus, Meloni nori jį remti. Taip yra todėl, kad Italija ir Izraelis priklauso aljansui, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos.

Jei Netanyahu numes branduolinę bombą ant Gazos ruožo, labai tikėtina, kad JAV ir toliau rems Izraelį.

Panašiai ir Kinija apkaltins Baltuosius rūmus, jei Putinas panaudos branduolines bombas, nes atšaukusi aljansą su Rusija Kinija taps silpnesnė karo su Jungtinėmis Valstijomis dėl Taivano atveju.

Rusijos branduolinė ataka paverstų žaidimą su kintama suma, lygia branduolinei eskalacijai, į nulinės sumos žaidimą branduolinio karo atveju.

Jei NATO žengs į priekį, Rusija atsitrauks, ir atvirkščiai. Xi Jinpingui kiekvienas NATO žingsnis į priekį reiškia Kinijos atsitraukimą.

Rusijos branduolinės atakos prieš Ukrainą atveju, Xi Jinpingas prisijungs prie Putino prieš NATO.

Kai kurios optimistinės NATO prognozės jau atvedė į karinę invaziją prieš Ukrainą. Rusijos branduolinių grasinimų dabar negalima nuvertinti, rašo autorius.