infa.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo dekretu patvirtino atnaujintos Rusijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindus. Atnaujintoje doktrinoje išplėstas karinių grėsmių, kurioms neutralizuoti gali būti naudojami branduoliniai ginklai, sąrašas, praneša „Kommersant“ leidinys.

Doktrinoje pažymima, kad branduoliniai ginklai yra kraštutinė priemonė šalies suverenumui apsaugoti. Tačiau, bet kurios nebranduolinės valstybės, bet dalyvaujant ar remiant branduolinei valstybei, agresija bus laikoma bendru puolimu prieš Rusiją.

Branduolinis atsakas galimas ir tuo atveju, jei kiltų kritinė grėsmė Rusijos suverenitetui įprastine ginkluote arba būtų užpulta Baltarusija, kaip sąjunginės valstybės narė.

Atnaujintoje doktrinos versijoje pirmą kartą apibrėžiama „potencialaus priešininko“ sąvoka: tai „atskiros valstybės ir karinės koalicijos (blokai, aljansai), kurios laiko Rusiją potencialiu priešininku ir turi branduolinių ir (arba) kitų rūšių masinio naikinimo ginklų arba didelį bendrosios paskirties pajėgų kovinį potencialą“.

Tarp galimų karinių grėsmių:

• masinio naikinimo ginklų, kuriuos potencialūs priešininkai gali panaudoti prieš Rusiją;
• priešraketinės gynybos sistemų, vidutinio ir mažesnio nuotolio sparnuotųjų ir balistinių raketų, didelio tikslumo nebranduolinių ir hipergarsinių ginklų bei smogiamųjų bepiločių orlaivių turėjimas;
• galimo priešininko prie Rusijos ar jos kaimyninių šalių teritorijos sutelktos „bendrosios paskirties pajėgų grupės, kuriose yra branduolinių ginklų nešėjų (raketų, lėktuvų ir t.t.)“;
• priešininko priešraketinės gynybos ir priešpalydovinių ginklų kūrimas kosmose;
• naujų karinių koalicijų (blokų, aljansų) kūrimas arba esamų karinių koalicijų (blokų, aljansų) plėtra, priartinant jų karinę infrastruktūrą prie Rusijos Federacijos sienų;
• branduolinių ginklų dislokavimas branduolinio ginklo neturinčių valstybių teritorijoje.