infa.lt

Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas ir Šiaurės Korėjos URM vadovė Choi Son-hui | REUTERS

Šiaurės Korėja tvirtai remia Rusiją, o Vakarai ragina Kiniją daryti įtaką padėčiai normalizuoti, įžangą savo apžvalgoje rašo „Kommersant“ leidinys.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį Maskvoje susitiko su Šiaurės Korėjos URM vadove Choi Son-hui. Derybos įvyko praėjus savaitei po to, kai Rusijos Dūma ratifikavo abiejų šalių Visuotinės strateginės partnerystės sutartį.

Choi Son-hui teigė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įsakė padėti Rusijos kariuomenei iš karto po to, kai prasidėjo karinė invazija Ukrainoje. Savo ruožtu S. Lavrovas atkreipė dėmesį į precedento neturintį aukštą abiejų šalių santykių lygį.

Vykstant Maskvos ir Pchenjano suartėjimui, Vakarai bando daryti įtaką padėčiai per Pekiną. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pranešė apie „prasmingas derybas“ su Kinija šiuo klausimu.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį patikino: Rusijos ir KLDR dvišalių santykių plėtojimas yra jų „asmeninis reikalas“.

Derybų pradžioje Sergejus Lavrovas pavadino per pastaruosius kelerius metus pasiektą Rusijos ir KLDR santykių lygį „beprecedentiškai aukštu“ ir padėkojo Pchenjanui „už principingą poziciją dėl dabartinių įvykių Ukrainoje“.

Šiame kontekste S. Lavrovas ypatingą dėmesį skyrė Rusijos ir KLDR visapusiškos strateginės partnerystės sutarčiai, kuri, pasak ministro, „turėtų atlikti stabilizuojantį vaidmenį Šiaurės Rytų Azijos regione ir, platesne prasme, visame mūsų žemyne“.

Choi Son-hui pritarė Rusijos ministro vertinimui ir patikino, kad Šiaurės Korėja yra pasirengusi padėti Rusijai „iki pergalės dienos“.

Choi Son-hui atkreipė dėmesį į padėtį Korėjos pusiasalyje, kuri, pasak jos, „gali tapti sprogstama“. Choi taip pat įvardijo „kaltininkus“: JAV ir jų sąjungininkai.

Viešnia iš Pchenjano pridūrė, kad iššūkiai, su kuriais susiduria KLDR, reikalauja toliau plėtoti Šiaurės Korėjos strateginius puolamuosius branduolinius ginklus ir didinti pasirengimą atsakomajam branduoliniam smūgiui.

Tačiau panašu, kad dar vienas KLDR raketos paleidimas (spalio 31 d buvo paleista balistinė raketa išbuvusi ore rekordines 86 minutes) Vakaruose nėra toks svarbus klausimas, palyginti su pastarosiomis savaitėmis aptarinėjama tema – Šiaurės Korėjos karių perkėlimu į Rusiją dalyvauti kovinėse operacijose ir kitais Maskvos palaikymo veiksmais.

Spalio 31 d. Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas spaudos konferencijoje Vašingtone po derybų su amerikiečių kolegomis pareiškė, kad Pchenjanas jau pristatė Maskvai apie 1 000 raketų ir beveik 10 mln. artilerijos sviedinių.

Vakarų atstovų pareiškimuose apie būtinybę imtis tam tikrų priemonių taip pat buvo kreipiamasi į Kiniją.

Pasak Anthony Blinkeno, Vašingtonas jau surengė „prasmingas derybas“ su Pekinu apie tai, kaip Kinija galėtų pasinaudoti savo įtaka, kad „sulaikytų“ Rusijos ir Šiaurės Korėjos veiksmus.

JAV mano, kad „to reikalauti“ turėtų visas pasaulis, o Kinija diplomatiškai nuo šio klausimo atsitraukė. „KLDR ir Rusija yra dvi nepriklausomos ir suverenios šalys.

Kaip plėtoti dvišalius santykius, yra jų pačių reikalas“, – penktadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas ir pridūrė, kad šalies valdžios institucijos neturi jokios informacijos apie Pchenjano ir Maskvos bendradarbiavimą.

Kremlius taip pat pareiškė apie dviejų suverenių valstybių „asmeninius reikalus“.

Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikino, kad Maskva yra pasiryžusi plėtoti santykius su Pchenjanu visose srityse, ir pabrėžė: „Tai neturėtų nieko nei gąsdinti, nei niekam rūpėti“, cituoja „Kommersant“.