infa.lt

Jie dar netiki tuo, kas nutiko

Arvydas Daunys

Konservatorių partijos skandalų fone, socialdemokratai tyliai (palyginus) susirinko 52 mandatus ir dabar formuos valdančiąją daugumą.

Jų pergalę nesunku paaiškinti tuo, kad gyventojai tiesiog balsavo prieš konservatorius, šiuose rinkimuose užimsiančius 28 kėdes naujajame Seime. Kas rodo, jog gyventojai tiesiog nemato rimtų alternatyvų šioms dviems partijoms, kurios neišvengiamai visus 33 nepriklausomybės metus keičia valdžioje viena kitą (su nedidelėmis išimtimis).

Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, nors ir užims net 20 vietų parlamente, tačiau panašu, kad didelės įtakos jame neturės, ir „kamšys skyles“ naujų valdančiųjų planuose, kai aniems pritrūks kokio balso jų parlamentarams nedalyvaujant svarbaus įstatymo projekto priėmime. Vargu ar ji pateks į valdančiąją koaliciją.

Skvernelio demokratai „Vardan Lietuvos“ susirinko 14 kėdžių, tačiau turi visus šansus vadintis valdančiosios koalicijos partnere, skirtingai nei „Nemuno aušra“, kuri tiesiog yra nepatogi (ir nepatikima, pripažinkime), nepaisant to, kad ji gavo daugiau žmonių palaikymo balsų.

Nuteista net Aukščiausio teismo „Liberalų sąjūdis“ partija, gavusi 12 mandatų (pasiutusiai daug, turint omenyje didžiulį konservatorių nuosmukį ir oficialų nusikaltėlių šleifą) turi mažai šansų patekti į valdančiąją daugumą – Aukščiausiojo Teismo sprendimas, paskelbtas tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo, ją taip pat paverčia nepatogia.

Valstiečiai, 2016 m. Seimo rinkimų lyderiai, šiais metais gavo 8 kėdes ir, jei socialdemokratai neapsigalvos – gali tapti valdančiosios koalicijos dalimi.

Lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) gavo 3 vietas būsimajame Seime ir vėl taps mišrios Seimo narių grupės dalimi, kartu su Artūru Zuoku ir Nacionalinio susivienijimo lyderiu Vytautu Sinica.

Įdomi situacija su pastaruoju – pakenkęs savo partijai plačiai nuskambėjusioje laidoje su Algiu Ramanausku (Greitai), po kurios prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą, pats pateko į Seimą išstūmęs konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, kas buvo prognozuojama, žinant visuomenės  požiūrį į TS-LKD.

Šiuose rinkimuose akivaizdus pralaimėtojas yra valstiečiai (LVŽS), po trijų kadencijų demonstruojantys akis badantį partijos nuosmukį – 2016 patys formavę valdančiąją daugumą, dabar vos-ne-vos perkopė būtinąją 7% ribą ir sugraibė 8 vietas būsimajame Seime.

Reikia pastebėti, jog tai jų iniciatyva – įteisinti nedalyvavusių rinkimuose, tačiau vadinamų parlamentinėmis, partijų įkūrimą ir jų finansavimą valstybės lėšomis – sudarė sąlygas atsirasti S.Skvernelio „Demokratams“ ir „Regionų partijai“, kurios dabar surinko valstiečių balsus.

Kokia išvada prašosi šiame fone?

Kad savo ištikimą elektoratą Lietuvoje teturi tik 3 partijos – Socialdemokratai, TS-LKD ir liberalai.

Visos kitos gali prarasti ir praranda rinkėjų paramą po akivaizdžių savo politikos klaidų, t.y. jų rinkėjai migruojantys pagal nuotaiką, kas negresia aukščiau išvardintoms – jos Seime sėdės bet kuriuo atveju.

Turbūt galima būtų pasidžiaugti, kad Seime nebeliko „Laisvės partijos“? – Niekada nereikėtų pamiršti, jog be didžiosios TS-LKD ir momentais net socdemų paramos – jų projektai niekada nebūtų pasiekę svarstymo stadijos Seimo posėdžių salėje. Tiesiog ji buvo per maža pati iš savęs, nors tenka pripažinti – kėlė daug triukšmo.

Ar kažkas keisis susikeitus vietomis valdantiesiems?

Vargu, Socialdemokratai pasisako ir už partnerystę, – nereikėtų pamiršti jog vieno jų įtakingo atstovo duktė yra užsienyje susituokusi su moterimi, pagimdė vaiką (nuo kažko) ir dabar reikalauja „teisybės“ bei teisės vadintis šeima.

Tad šioje vietoje viskas dar priešakyje, ir turint omenyje valstiečių (LVŽS) poziciją šiuo klausimu – jie taip pat tampa „nepatogūs“ naujiesiems valdančiosios koalicijos formuotojams.