infa.lt

Europa suprato, kad ekonominių problemų nebegalima ignoruoti, praneša „Bloomberg“ agentūra. Vokietija, kuri atlieka ES lokomotyvo vaidmenį, nesugebėjo bent du ketvirčius iš eilės pademonstruoti tvaraus augimo. O JAV ir Kinija lenkia Europos Sąjungą visais atžvilgiais.

Europos ekonomiką slegiančios ekonominės problemos kaupėsi ne vienerius metus, tačiau valdininkai neskubėjo jų pastebėti.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris balandžio mėnesį klausėsi pranešimo Tarptautinio valiutos fondo posėdyje, kol pagaliau suprato, kokia bloga padėtis Vokietijoje.

Pranešimo apie ekonomikos nuosmukį viduryje, François Vilroy de Gallo paragino C. Lindnerį atidžiau pažvelgti į pranešimą iliustruoti pasirinktą nuotrauką: vieną iš pagrindinių Berlyno gatvių – Friedrichstrasse.

Tuomet Lindneris viešai pasijuokė iš savo kolegos prancūzo. Tačiau viduje, pasak jį pažinojusio liudininko, viskas jame virė iš pykčio.

Vašingtono ir Pekino politikai galbūt jau daugelį metų skaičiuoja Europos Sąjungos neefektyvumo kaštus, tačiau jų kolegoms Europoje, atsakingiems už tiesioginį Europos ekonomikos valdymą, prireikė gerokai daugiau laiko, kad suvoktų, su kokiomis rimtomis problemomis susiduria Europos Sąjunga. Tačiau dabar jiems tai pradeda aiškėti.

Vokietijos ekonomika, kuri buvo ES varomoji jėga nuo tada, kai 2021 m. Lindneris ir Scholzas pradėjo eiti pareigas, jau bent du ketvirčius iš eilės nerodo tvaraus augimo.

Sąjungą visais atžvilgiais lenkia Jungtinės Valstijos ir Kinija, todėl ji smarkiai atsilieka kovoje dėl naujos kartos technologijų kūrimo. Tačiau ES viduje pavyzdinis „žaliasis perėjimas“ kelia rinkėjų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų pasipriešinimą.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje ir galimybė, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) kitą mėnesį laimės JAV prezidento rinkimus, pabrėžė, kad reikia didinti karinius pajėgumus, ir dar vienu brangiai kainuojančiu dalyku papildė klausimų, dėl kurių finansavimo ES valstybės narės nesugeba susitarti, sąrašą.

Ketvirtadienį ES valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje aptarti, kaip spręsti susikaupusias problemas. Tačiau vieningumo savo metodais jie nedemonstruoja.

Kelios šiaurinės valstybės narės nori sutelkti dėmesį į vidaus rinkos veiksmingumo didinimą, Prancūzija ir Italija – į investicijų trūkumą, o rytiniame flange visos mintys sukasi apie gynybą. Tačiau labiausiai įnirtingai skaldo idėja didinti bendrą ES narių skolinimąsi.

Praėjusį mėnesį pristatytame ES atgaivinimo plane buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi rekomendavo reguliariai leisti bendras skolos vertybinius popierius, laikydamas tai kertiniu plano, kuriuo siekiama investicijas padidinti 800 mlrd. eurų per metus, akmeniu.

Bendrai skolindamosi valstybės narės ilgainiui sukurtų kritinę saugaus turto masę, kuri neva taptų gilesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos, esą galinčios pritraukti daugiau privačių investicijų, pagrindu. Lindneris ir Scholzas šį pasiūlymą atmetė.

„Visi pernelyg santūriai reagavo į M. Draghi ataskaitą“, – sako Berlyno valstybės valdymo mokyklos prezidentė Cornelia Wall. – Ataskaitos reikšmę pirmiausia reikės vertinti pagal tai, kaip ji paveiks būsimas diskusijas“.

Pascalis Donahue, Airijos pareigūnas, vadovaujantis euro zonos finansų ministrų susitikimams, sako, kad iki šiol diskusijos apie ES ekonominę politiką neatitiko valstybėms narėms kylančių iššūkių.

Tačiau jis įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami. „Pamatysite, kad tonas pasikeis“, – sakė Donahue, pažymėdamas, kad ketvirtadienio derybos turėtų simbolizuoti šuolį į priekį, kuris sudarys sąlygas diskusijoms su M. Draghi kitame aukščiausiojo lygio susitikime Budapešte lapkričio pabaigoje.

P. Donahue per gegužės mėnesį vykusį G7 ekonomikos vadovų susitikimą prie Italijos Maggiore ežero įvyko „nušvitimas“.

Pareigūnai susirinko į „Grand Hotel des Iles Borromées“ – pastatą su stačiais laiptais, krištoliniais sietynais ir freskomis dekoruotomis lubomis, kuris gyvai primena laikus, kai Europos ekonomika buvo turtingiausia pasaulyje.

Derybose dominavo Ukrainos gynybos finansavimo klausimas, tačiau Donahue dėmesys buvo sutelktas į nuomonių mainus su Saudo Arabijos, Brazilijos ir Pietų Korėjos pareigūnais.

Pagal TVF prognozes, 2029 m. euro zonos augimas sieks tik 1,2 proc. Brazilijos ir Pietų Korėjos ekonomika augs beveik dvigubai sparčiau, o Saudo Arabijos ekonomika gali augti tris kartus sparčiau.

„Jų kalbos apie augimo perspektyvas buvo labai išblaivinančios“, – prisimena Donahue.

Kitas valdininkas, nuolat dalyvaujantis tokiuose susitikimuose, pastebi, kad daugelį metų Europos pareigūnai nesuvokė, kaip smarkiai atsilieka nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Dabar visi mato, kad jie turi problemų, sakė pareigūnas.

Anksčiau uždaruose susitikimuose tuometinis Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as savo kolegoms sakė, kad jų vyriausybės turėtų užsibrėžti tikslą padvigubinti ekonomikos augimo tempą, kuris leistų ES prilygti JAV.

Šis pasiūlymas taip ir nebuvo priimtas. O pats B. Le Maire’as buvo pamirštas po to, kai prezidento Emmanuelio Macrono partija birželį vykusiuose parlamento rinkimuose pasirodė apgailėtinai.

Kaip pažymėjo vienas valdininkas, kai ES finansų ministrai susirenka į Briuselį, jiems labiausiai rūpi, ką daryti, kad pasivytų JAV ir Kiniją. Pasak pašnekovo, šiose diskusijose jaučiama baimė, nes ministrai supranta nesėkmės pasekmes. Kitas iššūkis – užtikrinti, kad juos suprastų jų vadovai.

Rengdamiesi balandį įvyksiančiam Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui, valdininkai parengė komunikatą, kuriame raginama „keisti paradigmą“, kad būtų pakeistos recesijos tendencijos. Tačiau formuluotės nepavyko patvirtinti, ir vadovai susitarė tik dėl žodžių „politikos pokyčiai“.

Kelių aukšto rango Briuselio valdininkų teigimu, pagrindinė problema yra daugelio valstybių vadovų silpnumas.

Scholzo Vokietijoje ir Pedro Sančeso Ispanijoje, kaip ir Donaldo Tusko Lenkijoje bei Diko Šofo Nyderlanduose, veiklą riboja trapios koalicijos.

Visose šiose šalyse didėjanti visuomenės parama kraštutinių dešiniųjų partijoms privertė lyderius nervintis, nes jie nenori švaistyti politinio kapitalo ES iniciatyvoms arba prašyti rinkėjų aukotis, kas jiems bus naudinga tik tolimoje perspektyvoje.

Nuo balandžio aukščiausiojo lygio susitikimo padėtis tik pablogėjo, o didžioji našta tenka dviem didžiausioms bloko ekonomikoms.

E. Macronas de facto tapo „šluba antimi“ po to, kai iš esmės perdavė nacionalistų lyderei Marine Le Pen veto teisę naujos vyriausybės atžvilgiu.

Vyriausybė, savo ruožtu, bando nuraminti investuotojus, atsikratančius šalies obligacijų, nuogąstaujant dėl pernelyg didelio biudžeto deficito.

Penktadienį – praėjus dienai po 2025 m. biudžeto projekto pristatymo – reitingų agentūra „Fitch“ dar kartą sumažino Prancūzijos kredito reitingą, priskirdama jį neigiamos perspektyvos šalių kategorijai.

Kitoje Reino pusėje Vokietijos automobilių pramonė stoja dėl smarkiai sulėtėjusių pardavimų Kinijoje. Tuo tarpu „Intel Corp.“ planas Magdeburge pastatyti 30 mlrd. eurų vertės puslaidininkių gamyklą trūkinėja per siūles.

Dėl blogėjančių ekonomikos perspektyvų investuotojai tikisi, kad Europos centrinis bankas mažins palūkanų normas sparčiau nei Federalinis rezervų bankas, o tai savo ruožtu daro įtaką eurui.

Kai valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje, jie lauks Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimo apie tai, kaip ji ketina įgyvendinti M. Draghi ataskaitos rekomendacijas.

Nyderlandų atstovai yra pasirengę atidėti diskusijas dėl bendro skolinimosi, kad galėtų pradėti daryti pažangą kitose srityse, kuriose susitarti bus lengviau.

Net šalys, kurios labiausiai siekia šio mechanizmo, supranta, kad jis joms bus naudingas tik tuo atveju, jei jos pirmiausia susitars dėl bendrų projektų, kuriems reikalingas finansavimas.

Kitų valdininkų nuomone, pagrindinė M. Draghi pranešimo nauda europiečiams – tai, kad jie pripažino ES užklupusių problemų rimtumą.

Valstybių narių vadovus sukrėtė ataskaitos išvados. Jie ėmė svarstyti, kokios priemonės galėtų padėti pasukti padėtį kita linkme. Dabar kyla klausimas, ar jiems pavyks kokias nors priemones įgyvendinti praktiškai.

Galbūt jie patys neskubėjo daryti panašių išvadų, tačiau dabar supranta, kad situacija yra neatidėliotina, – pažymi E. Macrono partijos narė Stephanie Yon-Courten.

„Dabar arba niekada“, – sakė ji praėjusį mėnesį interviu „Bloomberg“ televizijai.