infa.lt

REUTERS

Buvęs ECB vadovas ir buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi šiandien pristatė Europos Komisijos (EK) užsakymu parengtą ES ekonomikos pertvarkos planą.

M. Draghi teigia, kad Europos ekonomika vis labiau atsilieka nuo JAV ir pirmaujančių Azijos ekonomikų investicijų prieinamumo, konkurencingumo, kai kurių šiuolaikinių technologijų ir pramonės aspektų atžvilgiu.

Jo siūlymais, EK turi aktyviau plėtoti investicijas į aukštąsias technologijas, mažinti žaliavų priklausomybę nuo kitų šalių. Taip pat siūloma aktyviau skatinti Europos energetikos sektoriaus, kuriam teko patirti trumpalaikį, bet jautrų sukrėtimą po to, kai sumažėjus pigių dujotiekio dujų tiekimui iš Rusijos, teko persiorientuoti į suskystintų gamtinių dujų tiekimą, dekarbonizaciją.

„Ataskaitą apie Europos konkurencingumo ateitį“ Europos Komisijos užsakymu metus laiko rengė buvusio ECB vadovo Mario Dragio vadovaujama grupė. Šiandien buvo paskelbtas beveik 400 puslapių apimties dokumentas, kuriame pabrėžiama būtinybė kuo greičiau imtis pokyčių.

„Europa nuo šio šimtmečio pradžios nerimauja dėl lėtėjančio ekonomikos augimo. Įvairios politikos kryptys, skirtos ekonomikos augimui skatinti, buvo vykdomos ir baigėsi, tačiau tendencija nesikeitė.

Įvairiausiais rodikliais vertinant atotrūkis tarp JAV ir ES didėja, o tai rodo vis ryškesnis augimo ir našumo lėtėjimas Europoje. Nuo 2000-ųjų pradžios realiosios disponuojamosios pajamos JAV augo dvigubai sparčiau nei ES“, – teigiama ataskaitoje.

Pastaraisiais metais padėtį dar labiau pablogino tai, kad „Kinija tapo vis uždaresnė, be to, praradome pagrindinę pigios energijos tiekėją – Rusiją“, – teigiama ataskaitoje.

Europos energetikos persiorientavimas nuo dujų tiekimo vamzdynais prie SGD pareikalavo tam tikrų pastangų ir tapo trumpalaikiu sukrėtimu, kuris taip pat neprisidėjo prie ES ekonomikos spartėjimo.

Viena iš neatidėliotinų ES ekonominių reformų sričių turėtų būti intensyvesnis anglies dioksido neišskiriančios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos plėtojimas ir tolesnis ES ekonomikos priklausomybės nuo išorinio energijos ir žaliavų tiekimo mažinimas.

„ES turi koordinuoti lengvatinės prekybos susitarimus ir tiesiogines investicijas su ištekliais turtingomis šalimis, kaupti rezervus svarbiausiuose sektoriuose ir kurti pramoninę partnerystę, kad pagrindinėms technologijoms būtų garantuota logistika“, – rekomenduoja Mario Draghi.

Dar vienas reformų akcentas turėtų būti geresnis investicijų prieinamumas aukštųjų technologijų, rizikos kapitalo fondų ir pradedančiųjų įmonių plėtrai ES. „Problema yra ne ta, kad Europoje nėra naujų idėjų ar užmojų.

Turime daug talentingų mokslininkų ir verslininkų, kurie nuolat teikia paraiškas naujiems patentams gauti. Tačiau inovacijos stringa kitame etape – mums nepavyksta inovacijų paversti komerciniais sprendimais, o novatoriškos įmonės Europoje susiduria su pernelyg dideliu reguliavimu“, – rašo ataskaitos autoriai.

Todėl daugelis Europos verslininkų turi ieškoti finansavimo pas JAV rizikos kapitalo investuotojus ir taip kurti atitinkamą rinką JAV. Nuo 2008 m. iki 2021 m. beveik 30% Europoje įkurtų „vienaragių startuolių“ (startuolis, kuris per mažiau nei dešimtmetį nuo įkūrimo pasiekė 1 mlrd. dolerių ar didesnę vertę) perkėlė savo būstinę į užsienį, dažnai į JAV.

„Pasaulyje vykstant dirbtinio intelekto revoliucijai, Europa negali sau leisti likti užsidariusi su praėjusio šimtmečio technologijomis ir pramone“, – rašoma dokumente.

Mario Draghi siūlo EK supaprastinti inovatyvių pramonės šakų reguliavimą ir ypatingą dėmesį skirti rizikos kapitalo investicijų Europos startuoliams plėtrai.

Kalbėdami apie ataskaitoje išdėstytų uždavinių finansavimo klausimus, autoriai pažymi: reikalingos „papildomos investicijos, siekiančios mažiausiai 750-800 mlrd. eurų, t. y. apie 4,4-4,7% ES 2023 m. BVP“. Palyginimui, Maršalo plano investicijos 1948-1951 m. sudarė 1-2% BVP.

Plano autorių teigimu, siekiant užtikrinti, kad dėl ES valdžios institucijų sparčiai didėjančių investicijų neatsirastų pernelyg didelė našta socialinėms išlaidoms, būtina aptarti ir sukurti mechanizmą, kuris padėtų pasiekti optimalią viešųjų išlaidų, privataus kapitalo dalyvavimo investicijose, turto pakeitimo vertybiniais popieriais finansų rinkoje, taip pat teisės aktų, fiskalinės ir ekonominės politikos liberalizavimo pusiausvyrą, kuri padėtų skatinti plėtrą be papildomo finansavimo.