infa.lt

© infa.lt

Antradienį Vokietijos ir ES vadovai, lydimi Taivano verslo magnatų, Drezdeno mieste įkasė daug milijardų eurų vertės mikroschemų gamyklos pamatų pirmąjį akmenį, apeidami daug vargo padėjusius Lietuvos valdančiuosius, demonstratyviai įkūrusius Lietuvoje Taivano atstovybę, kovoje už jo laisvę nuo Kinijos. Beje, vėliau, atstovybė kažkodėl buvo pervadinta.

Kaip rašo „Politico“ leidinys, Taivano technologijų lyderė TSMC – didžiausia pasaulyje mikroschemų gamintoja – yra pagrindinė 10 mlrd. eurų vertės projekto Drezdene partnerė.

Tikimasi, kad šis projektas padės siekti ES tikslo, kad daugiau mikroschemų būtų gaminama Europoje. Nuo gamybos linijos nuėjusios mikroschemos bus naudingos brangiai Vokietijos automobilių pramonei.

Antradienį atidaryme dalyvavo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, prie jo prisijungė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri susirinkusiesiems sakė, kad Drezdeno gamykla yra „Europos, kaip pasaulinio inovacijų centro, patvirtinimas“, tačiau kažkodėl nedalyvavo Lietuvos URM ministras, Gabrielius Landsbergis.

Jam, matomai, šis atviros išdavystės iš Taivano pusės aktas buvo per sunkus reginys.

Kaip eilinį kartą primena „Politico“ visame pasaulyje žinomą faktą – Kinija laiko Taivaną separatistine provincija ir dažnai priekaištauja kitoms šalims dėl diplomatinių ryšių su Taipėjumi stiprinimo.

Tačiau Lietuvos valdantieji kovos su Kinija įkarštyje šį faktą ignoravo. Ignoravo ir Lietuvos prezidentas, pareiškęs, kad Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė gali steigti kokias tik nori atstovybes savo teritorijoje – ne Kinijos reikalas. Šiandien jis taip kažkodėl nebekalba.

Mat iš tos kovos su Kinija pergalių, nepavyko išpešti bent kiek apčiuopiamos naudos valstybei, tačiau nuostolius verslui sunku apskaičiuoti.

Pekinas taip pat nesutaria su Jungtinėmis Valstijomis, Nyderlandais ir kitais Vakarų sąjungininkais dėl galimybės naudotis mikroschemų technologijomis.

Vokietija pastarųjų metų diplomatijoje su Kinija vaikščiojo per siaurą lyną, bijodama, kad dėl geopolitinės įtampos nenukentėtų jos prekybos interesai. Pareigūnai buvo labai budrūs, kad nesukeltų Kinijos meškos įtūžio glaudžiantis prie Taivano, pabrėžia „Politico“.

Užtai Lietuvos valdantieji vaikščiojo „tanku per laukus“ – pridarę daug triukšmo, tačiau taip ir nepamatę taikinio.

„Vokietija tikrai padarė viską, kad ši Drezdeno investicija būtų kuo labiau dalykinė ir nepolitinė“, – sakė Mathieu Duchâtelis, Institut Montaigne analitinio centro tarptautinių studijų direktorius, kurį cituoja „Politico“.

Antonia Hmaidi, į Kiniją orientuoto Vokietijos analitinio centro „Merics“ vyresnioji analitikė, teigė, kad Vokietijos vyriausybei „gana sėkmingai“ pavyko pristatyti TSMC investicijas kaip ekonomines, o ne politines. Ji sakė, kad Vokietijos pareigūnai laikėsi „žinučių siuntimo disciplinos“ su Kinija.

Kaip matome, Vokietija, viena iš ES ekonomikos garvežių, su Kinija elgiasi pagarbiai, kaip su plono stiklo taure, santykius su kuria galima sutraiškyti stipresniu rankų spūstelėjimu ar neatsargiu judesiu.

Ir ji iš to laimi, nes nedemonstruoja savo „vertibiniu“ principų ten, kur nėra jokio reikalo juos demonstruoti.

Lietuvai su tuo nepasisekė, tačiau gal pasiseks ES, jei per likimo klaidą Gabrielius būtų išlydėtas į eurokomisaro postą?

Padėk, Dieve, ES.