infa.lt

Regis Duvignau / Reuters

Ankaros (Turkija) oro uoste įvyko didžiausias per visą Maskvos ir Vašingtono santykių istoriją apsikeitimas kaliniais: jo dalyviais iš karto tapo 24 žmonės (kitais duomenimis, 26).

Rusijos pusė amerikiečių pusei perdavė 16 žmonių (į šią grupę įėjo JAV piliečiai, dvigubą pilietybę turintys asmenys ir rusai), o JAV ir kitos Vakarų šalys – 8 žmones (kitais duomenimis, 10, įskaitant du nepilnamečius, visi jie – Rusijos Federacijos piliečiai), praneša „Kommersant“ leidinys.

Sandoryje, be kita ko, dalyvavo Vokietija, išdavusi Rusijai Vadimą Krasikovą, dėl kurio likimo asmeniškai nerimavo pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taip pat Baltarusija, išdavusi VFR vokietį Rico Kriegerį, Baltarusijos teismo anksčiau nuteistą mirties bausme už samdinystę ir terorizmą.

Be to, dalyvavo Norvegija, Lenkija ir Slovėnija.

Šiuos mainus neperdedant galima pavadinti istoriniais. Šaltojo karo metais būta atvejų, kai masiniai papuolusių šnipų mainai apėmė kelias šalis (1985 m. įvyko didžiausias – apsikeista 27 žmonėmis), tačiau šiuolaikinės Rusijos istorijoje tokių pavyzdžių nėra buvę.

Didžiausias Maskvos ir Vašingtono apsikeitimas kaliniais po Šaltojo karo įvyko 2010 m., kai į Rusiją buvo grąžinta dešimt žvalgybos agentų, o iš Rusijos kalėjimų paleisti keturi rusai, nuteisti už bendradarbiavimą su Vakarų žvalgyba.

Rusijos ir JAV valdžios institucijos iki paskutinio momento atsisakydavo patvirtinti arba paneigti būsimą apsikeitimo sandorį, kaip rodo staigus kelių aukšto rango kalinių (įskaitant amerikiečius Evaną Gerškovičių ir Polą Whelaną bei Rusijos piliečius Vladimirą Karą-Murzą ir Ilją Jašiną) perkėlimas iš kolonijų į nežinomas vietas.

Tuo pat metu nuo ketvirtadienio ryto stebėtojai sekimo tarnybose sekė kelis Rusijos ir JAV vyriausybinius skrydžius, kur galėjo būti mainų figūrantai.

Vienas iš jų, specialiojo skrydžių padalinio „Rossija“ lėktuvas Tu-204-300, kuris 12.43 val. išskrido iš Maskvos ir 16.25 val. nusileido Ankaroje, regis, gabeno kai kuriuos iš tų, kuriuos Rusijos pusė išlydėjo į mainus.

Turkijos naujienų agentūra „Ihlas Haber Ajans“ pirmoji pranešė, kad apsikeitimas kaliniais įvyko Ankaros oro uoste, ir patikslino, kad apsikeitimą kaliniais koordinavo Turkijos žvalgybos tarnyba (MIT).

Anksčiau tiek Kremlius, tiek kitos Rusijos žinybos ne kartą yra sakiusios, kad Rusijos valdžios institucijos deda visas pastangas, kad kitose šalyse sulaikyti rusai būtų sugrąžinti į savo šalį, ypač jei jiems pateikti neteisingi, įskaitant politiškai motyvuotus, kaltinimai.

Vadimas Krasikovas (dar žinomas kaip Vadimas Sokolovas), apie kurį Vladimiras Putinas sakė, kad jis „iš patriotinių paskatų likvidavo banditą (čečėnų karo vadą ir kovotoją Zelimchaną Changošvilį) vienoje iš Europos sostinių”, Rusijos valdžios institucijoms atrodo svarbiausias iš aštuonių asmenų sąrašo.

JAV prezidento Džo Baideno administracija taip pat ne kartą pabrėžė, kad Rusijoje suimtų amerikiečių paleidimas yra Baltųjų rūmų prioritetas.

Sprendžiant iš amerikiečių pareigūnų pareiškimų, jiems svarbiausia buvo užtikrinti „Wall Street Journal” korespondento Evano Gerškovičiaus ir buvusio jūrų pėstininko Polo Vilano (Paul Willan) paleidimą.

„Politico“ leidinys šiuos mainus pavadino „dovana” demokratams prieš lapkritį Amerikoje vyksiančius prezidento rinkimus.

Kartu su tuo publikacijoje teigiama, kad jei laimės respublikonas Donaldas Trampas (Donald Trump), Maskvai tikriausiai bus sunkiau susitarti su Vašingtonu, nes buvęs JAV prezidentas, sudarydamas sandorius, elgiasi kaip „dramblys porceliano parduotuvėje“.

Liepos 19 d., paaiškėjus, kad „Wall Street Journal“ korespondentą Evaną Gerškovičių (Evan Gershkovich) Rusijos teismas už šnipinėjimą nuteisė kalėti 19 metų, Donaldas Trampas socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Bidenas niekada jo neišlaisvins, nebent sumokės „karališką išpirką“. Kita vertus, aš jį pasiimsiu be jokios kompensacijos iš karto po mūsų pergalės lapkričio 5 d.”.

Joe Bideno komanda į tokį akibrokštą sureagavo operatyviai.