infa.lt

PSO teigimu, mažinant alkoholio vartojimą ir žalą Europoje pažanga yra nedidelė arba jos išvis nėra. Remiantis naujausiais turimais 2019 m. duomenimis, pateiktais neseniai paskelbtoje „Alkoholio ir sveikatos būklės bei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų gydymo pasaulinėje ataskaitoje“, PSO Europos regionui, apimančiam 53 valstybes nares visoje Europoje ir Centrinėje Azijoje, tenka abejotina garbė suvartoti daugiausiai alkoholio vienam gyventojui pasaulyje, rašo PSO savo liepos 29 d. pranešime.

„Apžvelgus naujausius duomenis apie alkoholio vartojimą ir žalą, vienas iš PSO regionų išsiskiria“, – sakė PSO Europos regiono direktoriaus specialusis patarėjas neužkrečiamųjų ligų (neužkrečiamųjų ligų) ir inovacijų klausimais daktaras Gaudenas Galea.

„Europos regionui ir toliau tenka nepavydėtinas rekordas – čia suvartojama daugiausiai alkoholio ir daroma didžiausia žala visame pasaulyje, o abstinentų skaičius yra mažiausias.

Alkoholio daroma žala gali būti pražūtinga sveikatai ir gerovei, ir apima ne tik geriančio asmens, bet ir smurtą šeimoje, sužeidimus, nelaimingus atsitikimus, šeimos iširimą ir psichikos sveikatą. Šalys turi ryžtingai siekti įgyvendinti politiką, kuri, kaip žinome, yra veiksminga mažinant alkoholio vartojimą.“

Kiek alkoholio išgeria PSO Europos regiono gyventojai?

Remiantis naujausiais pasauliniu mastu palyginamais duomenimis, regiono vyrai per metus suvartojo beveik 4 kartus daugiau alkoholio (14,9 litro) nei moterys (4,0 litro), 2019 m.

Regione buvo daugiau kaip 470 mln. dabartinių girtuoklių (žmonių, kurie vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių), vidutiniškai 2 iš 3 suaugusiųjų vartojo alkoholį. Apskaičiuota, kad kas dešimtas suaugęs asmuo (11%) Regione turi alkoholio vartojimo sutrikimų, o beveik kas dvidešimtas gyvena su priklausomybe nuo alkoholio (5,9%).

Nepaisant šios nerimą keliančios statistikos, tik 12 iš 53 regiono šalių nuo 2010 m. padarė didelę pažangą siekdamos 10% sumažinti alkoholio vartojimą pagal sutartus pasaulinės neinfekcinių ligų stebėsenos sistemos ir Europos alkoholio kontrolės veiksmų programos 2022-2025 m. tikslus.

Nors atrodo, kad visas regionas sėkmingai siekia šio tikslo, tai visų pirma lėmė tai, kad alkoholio vartojimas gerokai sumažėjo keliose daug gyventojų turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje, Turkijoje ir Ukrainoje, kur buvo imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant padidinti alkoholio akcizus ir apriboti alkoholio prieinamumą.

Tačiau ES šalyse jau daugiau kaip dešimtmetį reikšmingų alkoholio suvartojimo lygio pokyčių neįvyko. Toks pažangos trūkumas rodo, kad Europos šalys turi paspartinti veiksmus, artėjant 2025 m. vyksiančiam ketvirtajam Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimui, kai šalys susirinks stebėti pažangos ir nustatyti neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės viziją.

Dr. Carina Ferreira-Borges, regioninė patarėja alkoholio, neteisėtų narkotikų ir kalinių sveikatos klausimais, pabrėžė: „Didelis alkoholio suvartojimo lygis ir su juo susijusi žala Europoje aiškiai rodo, kad mes darome nepakankamai. Už savo neveiklumą mokame didelę kainą, nes alkoholis mūsų regione sukelia šimtus tūkstančių širdies ir kraujagyslių ligų ir traumų, vėžį ir kepenų cirozę.“

Kokia didelė yra alkoholio žala Europos regione?

Alkoholis kenkia žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms, darydamas poveikį ne tik tiems, kurie geria, bet ir aplinkiniams. Europoje alkoholis yra pagrindinė mirties priežastis – kasmet nuo jo miršta beveik 800 000 žmonių.

Kiekvieną dieną regione nuo alkoholio sukeltų priežasčių miršta apie 2200 žmonių. Mirtis dėl alkoholio sudaro beveik 9% visų regione įvykusių mirčių, o tai yra didžiausia alkoholio įtaka mirtingumui dėl visų priežasčių visame pasaulyje.

Neinfekcinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas ir lėtinės kvėpavimo takų ligos, lemia 90% visų mirčių regione ir 85% neįgaliųjų gyvenimo metų.

Didžiąją dalį alkoholio sukeltų mirčių regione sudarė mirtys nuo neinfekcinių ligų (daugiau kaip 600 000 mirčių per metus), o maždaug pusė jų – nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios yra pagrindinė alkoholio sukeltų mirčių priežastis.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad ypač didelis sergamumas su alkoholio vartojimu susijusiu vėžiu. Dėl didelio alkoholio vartojimo ir senėjančios visuomenės Europos šalyse su alkoholiu susijusių vėžinių susirgimų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje.

Prie to prisideda ir labai mažas informuotumas apie tai, kad alkoholis yra vienas svarbiausių vėžio rizikos veiksnių. Nors Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) alkoholį priskyrė 1 grupės kancerogenams, t. y. yra neginčijamų įrodymų, kad alkoholis žmonėms gali sukelti vėžį, šis faktas nėra plačiai žinomas (ir sąmoningai nutylimas).

infa.lt: pranešimas išties keistokas, kadangi jame remiamasi 5 metų senumo (2019 m.) duomenimis, kurie šiai dienai jau yra gerokai pasikeitę ir neatspindi tų skaičių, kurie cituojami ataskaitoje. Toks įspūdis, kad po 2019 m. nebuvo apibendrinta jokia alkoholio suvartojimo statistika.