infa.lt

foto: Vicman @vicmann_oficial „X”

Prancūzija sumažins savo kontingentą Afrikoje iki 600 karių

Prancūzijos karinio buvimo Afrikoje era baigėsi, rašo „Berliner Zeitung“. E. Macronas ketina pasirašyti dekretą dėl kontingentų išvedimo iš Sahelio šalių – ten liks keli šimtai žmonių. Tuo pat metu buvę Paryžiaus partneriai Afrikoje stiprina ryšius su Maskva, praneša „Berliner Zeitung“ leidinys.

Paryžius išveda daug karių iš Vakarų ir Centrinės Afrikos valstybių. Šalys protestuoja prieš „neokolonializmo simbolį” – Prancūzijos karines bazes.

Tai bus „atnaujintos” ir „santūresnės” partnerystės, apie kurią prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė po skaudžių nesėkmių Sahelio regione, dalis.

Pagal Paryžiaus parengtą planą, Gabone ateityje liks apie 100 Prancūzijos karių vietoj dabartinių 350. Karių skaičius taip pat bus sumažintas nuo 350 iki 100 Senegale ir nuo 600 iki 100 Dramblio Kaulo Krante – svarbiausio Prancūzijos partnerio teritorijoje Vakarų Afrikoje.

Paskutinė Prancūzijos sąjungininkė regione svyruoja

Be to, Čade esančių karių skaičius taip pat turi būti sumažintas nuo dabartinių 1 000 iki 300 karių. Ši šalis yra paskutinė Paryžiaus sąjungininkė Sahelyje. Paskelbtas daugiau kaip 700 karių išvedimas rodo, kad netrukus Čadas taip pat gali nusigręžti nuo Paryžiaus.

Afrikos geopolitikos eksperto Francis Laloupeau nuomone, paskelbtas drastiškas karių skaičiaus mažinimas yra tiesioginė Prancūzijos karinių nesėkmių Sahelyje pasekmė. Tai jis sakė interviu laikraščiui „Berliner Zeitung“.

Pastaraisiais metais Prancūzijos karinės bazės vis dažniau laikomos neokolonializmo simboliu. Pasak Benine gimusio Paryžiuje įsikūrusio analitinio centro „Institut de relations internationales et stratégiques“ (IRIS) tyrėjo Laloupeau, naujausius E. Macrono pareiškimus paskatino ir išaugęs Rusijos buvimas ten.

„Stiprėjant konfrontacijai tarp Rusijos ir jos sąjungininkių, iš vienos pusės, ir Vakarų, iš kitos pusės, Prancūzija ir JAV jaučia poreikį peržiūrėti savo karinio buvimo regione politinius komponentus”, – teigia Laloupeau.

Jei Afrikos gyventojų lūkesčiai nebus laiku patenkinti, Prancūzija ir Vakarai netrukus gali dar labiau prarasti savo įtaką.”

Šie planai neturės įtakos Džibutyje esančiai bazei, kurioje dislokuota 1 500 Prancūzijos karių. Prancūzija ketina išlaikyti strateginę bazę mažoje šalyje, esančioje priešais Jemeną Raudonosios jūros pakrantėje netoli Bab-el-Mandebo sąsiaurio. Per jį vyksta didžioji dalis pasaulio prekybos tarp Azijos ir Vakarų.

Remiantis pristatytais planais, ateityje Prancūzijos karių skaičius Vakarų ir Centrinėje Afrikoje bus tik 600. Ir tai neaišku kiek laiko.

Vos prieš dvejus metus buvusi kolonijinė valstybė Sahelyje dislokavo daugiau kaip 5 000 karių, kurie dalyvavo antiteroristinėje karinėje operacijoje „Barchan” (Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų operacija Malyje, Čade, Burkina Fase, Mauritanijoje ir Nigeryje prieš šiose šalyse veikiančias islamistų teroristų grupuotes – Foreign Media), taip pat apie 1 600 karių Vakarų Afrikoje ir Gabone.

Vakarams gresia tolesnis įtakos Afrikoje praradimas

Tačiau nuo 2020 m. regione įvyko keletas valstybinių perversmų, įskaitant Malį, Gvinėją, Čadą, Sudaną, Burkina Fasą, Nigerį ir Gaboną. Kariškiai nuvertė vyriausybes, nes manė, kad jos pernelyg rūpinasi Prancūzijos ar Vakarų interesais.

Šios aplinkybės suteikė Maskvai galimybę sustiprinti savo karinį ir ekonominį buvimą šiose šalyse. Nigeryje, Malyje ir Burkina Fase visas Prancūzijos karinis personalas jau išvyko iš šalies. Rusija siunčia ginklus ir karius, kad padėtų šioms šalims kovoti su islamistų teroristinėmis grupuotėmis.

Šiame regione taip pat vis aktyviau veikia liūdnai pagarsėję Rusijos samdiniai. Mainais už šią karinę pagalbą Maskva gauna galimybę naudotis vietinėmis naudingomis iškasenomis.