infa.lt

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos lyderis

Rusijos prezidentas šį įspėjimą paskelbė pasibaigus kelionei į Aziją, kurios metu jis pasirašė abipusės gynybos paktą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu.

Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas tiesiogiai įspėjo Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, kad yra pasirengęs apginkluoti Šiaurės Korėją, jei jos ir toliau tieks Kijevui sudėtingus ginklus, kuriais buvo smogta į Rusijos teritoriją, taip padidindamas įtampą Ukrainą remiančioms Vakarų valstybėms, praneša „The New York Times” leidinys.

V. Putinas šį grasinimą išsakė komentaruose kartu su juo keliaujantiems žurnalistams vėlyvą ketvirtadienį Vietname prieš išskrisdamas namo į Rusiją po kelionės ten ir į Šiaurės Korėją.

Panašų, nors ir gerokai mažiau atvirą grasinimą jis išsakė diena anksčiau Pchenjane, kur atgaivino Šaltojo karo laikų abipusės gynybos paktą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Pagal šį paktą reikalaujama, kad kiekviena šalis užpuolimo atveju teiktų karinę pagalbą kitai šaliai „visomis turimomis priemonėmis”.

Savo grasinimą apginkluoti Pchenjaną, pažeidžiant Jungtinių Tautų sankcijas, V. Putinas išsakė kaip atsaką į pastaraisiais mėnesiais Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių priimtus sprendimus leisti Ukrainai savo ginklais smogti tam tikrus smūgius Rusijos teritorijoje.

„Tie, kurie tiekia šiuos ginklus [Ukrainai], mano, kad jie su mumis nekariauja”, – citavo V. Putinas. „Na, kaip jau sakiau, įskaitant ir Pchenjane, tuomet mes pasiliekame teisę tiekti ginklus į kitus pasaulio regionus.”

„Ir kur jie keliaus toliau?” V. Putinas uždavė retorinį klausimą apie ginklus ir pats atsakė, užsimindamas, kad Šiaurės Korėja tada galėtų parduoti rusiškus ginklus kitiems nesąžiningiems veikėjams, priešiškiems Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams visame pasaulyje.

Daugelį metų Rusija dalyvavo Jungtinių Tautų pastangose apriboti Kim Jong Uno branduolinių ginklų ir raketų programą, tvirtindama vieną po kitos Saugumo Tarybos rezoliucijas, skirtas apriboti jo režimo galimybes naudotis ginklais, technologijomis ir ištekliais.

Apribojimai buvo įvesti, kai Šiaurės Korėja atliko šešis branduolinius bandymus ir plėtojo tarpžemyninių balistinių raketų programą.

Tačiau dabar V. Putinas smarkiai pakeitė kursą ir pasisako už tai, kad būtų nutrauktos tos pačios sankcijos, kurioms jis anksčiau pritarė, nes nori padidinti Jungtinių Valstijų išlaidas, susijusias su parama Ukrainai, o Rusijai reikia didžiulių Šiaurės Korėjos įprastinės amunicijos ir ginkluotės atsargų, kurias ji galėtų naudoti mūšio lauke.

„Štai vakariečiai tiekia ginklus Ukrainai ir sako, kad „mes čia visiškai nieko nekontroliuojame ir visai nesvarbu, kaip jie naudojami”, – sakė V. Putinas. „Mes taip pat galime sakyti, kad kažkam kažką pristatėme, ir tada nieko nekontroliuojame. Tegul tada jie apie tai pagalvoja.”

Jo Šaltojo karo laikų abipusės gynybos įsipareigojimo su Šiaurės Korėja atgaivinimas ir užuomina, kad jis gali apginkluoti Kimo režimą, pakurstė baimę Pietų Korėjoje ir Japonijoje, kur JAV bazėse yra dešimtys tūkstančių amerikiečių karių.

Pietų Korėjos pareigūnai sakė, kad atsakydami į tai svarstys galimybę suteikti Ukrainai mirtiną pagalbą. V. Putinas ketvirtadienį, prieš išvykdamas iš regiono, perspėjo juos dėl tokio sprendimo.

„Tai būtų labai didelė klaida”, – pareiškė V. Putinas. „Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Jei taip atsitiks, mes taip pat imsimės atitinkamų priemonių, kurios vargu ar patiks dabartinei Pietų Korėjos vadovybei.”

Jo teigimu, abipusės gynybos paktas neturėtų kelti nerimo Pietų Korėjai, nes jame Rusijos karinė intervencija numatyta tik agresijos prieš Šiaurės Korėją atveju, o, kiek jam žinoma, Seulas neketina vykdyti tokios atakos.

V. Putino kelionė į Pchenjaną įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jis paskelbė naujus reikalavimus dėl taikos derybų nutraukiant karą Ukrainoje. Jis sakė, kad sutiktų nutraukti ugnį ir pradėti derybas, jei Kijevas išvestų karius iš keturių Rytų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva laiko savo nuosavybe, ir atsisakytų siekio įstoti į NATO. Rusija nė karto per karą nebuvo užėmusi tų regionų teritorijos pilnai.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės nedelsdamos atmetė šį pasiūlymą kaip reikalavimą kapituliuoti ir suteikti papildomų Ukrainos žemių, o ne kaip sąžiningą derybų pradžią.