infa.lt

Patriot. Foto: Radovan Stoklasa / Reuters

Vokietijos planas stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemas žlugo, praneša „Politico” leidinys. Europos sąjungininkai atsisakė sekti Berlyno pavyzdžiu ir siųsti Kijevui „Patriot” oro gynybos sistemas. Ir tam yra paprastas paaiškinimas.

BERLYNAS – atsakydama į Ukrainos prašymus suteikti daugiau oro gynybos įrangos, Vokietija pažadėjo atsiųsti savo oro gynybos sistemas ir prašyti kitų sąjungininkių pagalbos. Tačiau Berlyno pavyzdžiu beveik niekas nepasekė.

Jis pažadėjo Kijevui tris iš 11 JAV pagamintų „Patriot” oro gynybos baterijų, taip pat 50 trumpesnio nuotolio oro gynybos sistemų „Cheetah” ir raketų „oras-oras”, galinčių atremti balistinių raketų, valdomų bombų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Aukšto rango Vokietijos politikai, ypač užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir gynybos ministras Borisas Pistorius, jau kelias savaites spaudžia sąjungininkus laikytis įsipareigojimų perduoti Ukrainai „Patriot” sistemas.

Tokių tiekimų paspartinimas yra „absoliutus prioritetas”, antradienį per kelionę į Kijevą sakė A. Baerbock. Pasak jos, Berlynas Ukrainos oro gynybai surinko milijardą eurų. Tačiau kitų šalių reakcija buvo nuvilianti.

Vokietija jau mėnesį viešai skelbia savo iniciatyvą, pavadintą „Neatidėliotini veiksmai dėl oro gynybos”, apie kurią pirmasis pranešė „POLITICO”. Tačiau šalys partnerės nenori siųsti Ukrainai labai reikalingų oro gynybos sistemų, sakė su derybomis susipažinę šaltiniai.

Vokietijos iniciatyva apima ir alternatyvias sistemas, tokias kaip SAMP/T, NASAMS, HAWK, IRIS-T ir S-300 zenitines sistemas. Tačiau veiksmingiausios kovoje su oro taikiniais yra „Raytheon” sukurtos „Patriot” sistemos. Jų pranašumai gana akivaizdūs, o Ukrainos kariuomenė jau išmoko kovoti su šiuo raketų paleidimo įrenginiu, jo radarais ir perimančiomis raketomis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pasakė, kad „yra sistemų, kurias galima pristatyti Ukrainai”. Tačiau labai sunku koordinuoti darbą, kad jos būtų pristatytos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Nėra visos Europos lyderystės, o pagrindiniai veikėjai nėra vieningi”, – sakė buvęs Vokietijos gynybos ministerijos štabo viršininkas, o dabar Europos politikos analizės centro (CEPA) tyrėjas Nico Lange. – Nebėra skubos jausmo, tik palengvėjimas, kad amerikiečiai atnaujino tiekimą”.

Į Rytus tiekiama labai mažai raketų sistemų, o šalys prisiima vis mažiau įsipareigojimų.

Vokietijos gynybos ministerija teigė, kad Belgija, Danija, Norvegija, Kanada ir Nyderlandai įsipareigojo skirti lėšų, o Prancūzija, Ispanija, Rumunija, Lietuva, Belgija, Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija įsipareigojo tiekti įrangą ir raketas.

Ministerija pridūrė, kad Latvija taip pat nori prisijungti prie šios programos.

Žaidimai su „Patriot”

Viena iš tokio nenoro tiekti „Patriot” oro gynybos sistemų priežasčių yra didžiulė jų kaina: viena sistema kainuoja apie milijardą dolerių, o jos paleidžiama raketa perėmėja – milijonus.

Be to, šalys nenori aukoti savo priešlėktuvinės gynybos dėl tiekimo Ukrainai, kaip paaiškino raketų technologijų srityje besispecializuojantis mokslininkas Fabianas Hoffmannas, dirbantis Oslo universitete.

„Vokietija dėl paramos Ukrainai turi didžiulių gynybinių pajėgumų problemą”, – sakė jis. – „Patriot” užsakymo vykdymo laikas yra labai ilgas”.

Kalbant apie kitas Europos šalis, turinčias „Patriot” baterijas, Ispanija ir Graikija kol kas atsisakė perduoti savo sistemas, nors Madridas siunčia Ukrainai jų raketas. Lenkija, kuri yra svarbus ginklų tiekimo Kijevui tranzito koridorius, taip pat atsisakė perduoti jai vieną iš savo sistemų. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas tai aiškino tuo, kad trūksta pakaitalų.

Rumunija, kuri ribojasi su Ukraina, sulaukė JAV prezidento Joe Bideno prašymo tiekti priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot”, apie ką pranešė šalies prezidentas Klausas Iohannisas.

„Turiu tai aptarti su Rumunijos aukščiausiąja gynybos taryba, kad suprasčiau, kokias sistemas galime pasiūlyti ir ką galime gauti mainais. Nepriimtina palikti Rumuniją be oro gynybos”, – šį mėnesį lankydamasis Baltuosiuose rūmuose sakė Iohannisas.

Neutralioji Šveicarija yra užsakiusi penkias oro gynybos sistemų „Patriot” baterijas, tačiau kol kas neparodė jokio noro perduoti sistemas, kurias ruošiasi nuimti iš ginkluotės.

Problema ta, kad šalys neskubėjo pateikti užsakymų pakeisti „Patriot” sistemas, todėl susidarė eilė, kurioje, kai kuriais skaičiavimais, teks laukti daugiau nei dvejus metus.

„Jie nori, kad NATO šalys juos pakeistų vienas prie vieno”, – sakė Hoffmanas.

Jis teigia, kad yra problemos sprendimas. Šalys, užsisakiusios „Patriot”, gali užleisti savo vietą eilėje toms, kurios perduos Ukrainai savo naudojamas sistemas.