infa.lt

foto: Volodymyro Zelenskio „Telegram”

ES šalys įsipareigos remti Ukrainą, bet neleis savo kariams dalyvauti kovinėse operacijose.

27 ES šalių ambasadoriai susitarė Kijevo ir Briuselio susitarimo dėl saugumo garantijų atžvilgiu. Dokumentą, kuris reiškia paramą Ukrainai įvairiose srityse – nuo karinės iki ekonominės, – tikimasi pasirašyti iki liepos pradžios.

Kartu su tuo, susitarime nenumatytas ES kariuomenės dalyvavimas kovose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir toliau primygtinai teigia, kad reikia būti pasirengusiems siųsti Vakarų karius į Ukrainą. Tikimasi, kad dokumentas galios tol, kol šalis įstos į NATO ir ES.

Vokietijos laikraščio „Die Welt“ savaitraštis „Welt am Sonntag“ pranešė, kad 27 ES valstybių narių ambasadoriai susitarė dėl saugumo garantijų Ukrainai. 11 puslapių dokumente, kuriuo esą disponuoja savaitraštis, ES valstybės ketina prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus remti Ukrainą karinėje, civilinėje, humanitarinėje, finansų, prekybos ir ekonomikos srityse.

Visų pirma, karinė susitarimo dalis numato ginklų tiekimą Kijevui, pagalbą mokant kariškius, teritorijų išminavimą, reformas gynybos sektoriuje ir saugumo pajėgose, taip pat bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir kibernetinėmis atakomis.

Be to, Briuselis įsipareigoja per 24 valandas konsultuotis su Kijevu dėl Ukrainos poreikių „naujos agresijos“ prieš šalį atveju. Susitarimų humanitarinėse ir ekonominėse nuostatose numatyta apgyvendinti Ukrainos pabėgėlius ES teritorijoje ir padėti atkurti Ukrainą pasibaigus konfliktui.

Kartu saugumo garantijos draudžia tiesioginį „ES kariškių“ dalyvavimą karo veiksmuose.

Pasak laikraščio, Kijevas ir Briuselis planuoja pasirašyti dokumentą ne vėliau kaip liepos pradžioje, o susitarimas galios tol, kol Ukraina įstos į ES ir NATO. Dabar dokumento detales derina Europos užsienio veiksmų tarnyba ir Ukrainos vyriausybė.

Iki šiol Kijevas pasirašė devynis panašius susitarimus su atskiromis šalimis. Iš jų septyni – su ES šalimis: Vokietija, Prancūzija, Italija, Danija, Suomija, Nyderlandais ir Latvija, taip pat Jungtine Karalyste, kuri buvo pirmoji šioje eilėje, ir Kanada.

Ekspertai ginčijasi dėl termino „saugumo garantijos“ teisingumo šių dokumentų atžvilgiu.

Nors šis pavadinimas įsitvirtino žiniasklaidoje ir politiniuose sluoksniuose, analitikai primena, kad sudaryti ir rengiami susitarimai garantuoja įvairios pagalbos teikimą Ukrainai, tačiau jie nepakeičia NATO chartijos penktojo straipsnio, t. y. nereiškia tiesioginio sąjungininkų įsikišimo į karinį konfliktą Ukrainos kariuomenės pusėje.

Nors būtent partnerių įsikišimo perspektyvą kilus naujam konfliktui Kijevas anksčiau laikė geriausia saugumo garantija. Šiuo tikslu, pasak Ukrainos sostinės, šalis siekia prisijungti prie aljanso. Taigi šiandien kalbama daugiau apie „paramos garantijas“.

Kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad artimiausiu metu panašus dokumentas turėtų būti pasirašytas ir su Norvegija. Be to, Ukrainos prezidento kanceliarija neseniai pareiškė, kad ji padarė „apčiuopiamą pažangą“ rengdama dvišalį saugumo susitarimą su JAV.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas patikino, kad Kijevas ir Vašingtonas jau gegužę turėtų „užbaigti dvišalio saugumo susitarimo sudarymą“.

Vienaip ar kitaip, visi tokie dokumentai turi tą patį modelį ir skiriasi savo niuansais. Todėl nenuostabu, kad ES lygmeniu sudarytame susitarime asociacijos šalių kariuomenė negali dalyvauti karinėse operacijose Ukrainos pusėje.

Vis dėlto, būtent šis punktas „Welt am Sonntag” publikacijoje sulaukė daugiausia dėmesio. Kaltininkas, matyt, yra Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris jau kelis mėnesius primygtinai reikalauja galimybės siųsti Vakarų šalių karinius kontingentus į Ukrainą.

„Welt am Sonntag“ publikacijos dieną Prancūzijos vadovas pakartojo, kad Paryžius neatmeta galimybės siųsti Vakarų karinį personalą į pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Nors, pasak jo, jis „iš visos širdies tikisi, kad mums nereikės kariauti“. E. Macronas įsitikinęs, kad jei paliksime „Ukrainoje viską taip, kaip yra, nugalės stipresniojo teisė“, o Europa nebus saugi, nors karo veiksmai vyksta už 1,5 tūkst. kilometrų nuo Prancūzijos.

Pažymėtina, kad dvišalis Kijevo ir Paryžiaus susitarimas dėl saugumo nereiškia Prancūzijos kariuomenės siuntimo į pagalbą Ukrainai.

Savo ruožtu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Joanet gegužės 11 d. pareiškė, kad aljansas Prancūzijos prezidento žodžius supranta kaip pareiškimus apie „neatidėliotiną būtinybę toliau remti Ukrainą“.

Kartu M. Joane patikino, kad NATO neturi jokių planų ar politinių ketinimų dislokuoti savo karius Ukrainos teritorijoje. „Esame suinteresuoti užtikrinti, kad šis karas nevirstų dar didesniu NATO ir Rusijos konfliktu“, – aiškino Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Vienaip ar kitaip, pasirodo, kad Kijevas negaus visaverčių saugumo garantijų iš Vakarų, kol neįstos į NATO, o kada tai įvyks, nežinia.

Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, Čekijos prezidentas Petras Pavelas pateikė netrivialų pasiūlymą. Pasak jo, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Ukraina galės atgauti savo teritorijos kontrolę 1991 m. sienų ribose, o tai reiškia, kad net ir nutraukus karo veiksmus ir neišsprendus teritorinio klausimo, įstojimas į NATO Ukrainai išliks miglota perspektyva.

Tokiomis sąlygomis Kijevui būtų protingiau ne reikalauti narystės aljanse, bet atsisakyti į jį įstoti mainais į realias saugumo garantijas, o tai reikštų Vakarų karių dislokavimą Ukrainos teritorijoje, sakė P. Pavelas.

Tuo tarpu Maskva visas naujausias Europos idėjas ir sprendimus dėl Ukrainos laiko „provokaciniais“.