infa.lt

Péteris Szijjártó
Foto: Geert Vanden Wijngaert / AP

„Kariniai veiksmai tampa vis aktyvesni, o jų pasekmės – rimtesnės. Siekiant išsaugoti gyvybes ir užkirsti kelią destrukcijai, visos pastangos dabar turėtų būti sutelktos į taikos kūrimą”, – sakė Péteris Szijjarto žurnalistams po ketvirtadienį įvykusio NATO susitikimo, praneša „Remix” leidinys.

NATO šiuo metu išgyvena karo psichozę, kuri kelia rimtą eskalacijos pavojų, ir turi kuo greičiau pakeisti savo strategiją, ketvirtadienį Briuselyje įspėjo užsienio reikalų ir prekybos ministras Péteris Szijjártó.

Po NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje P. Szijjártó teigė, kad viskas, kas buvo aptarta posėdyje, patvirtina būtinybę kuo greičiau pasiekti taiką, nes padėtis mūšio lauke aiškiai rodo, kad be greito diplomatinio sprendimo žuvusiųjų skaičius ir destrukcija smarkiai padidės.

„Akivaizdu, kad kariniai veiksmai tampa vis aktyvesni, o jų pasekmės – rimtesnės, todėl siekiant išsaugoti gyvybes ir užkirsti kelią destrukcijai, visos pastangos dabar turėtų būti sutelktos į taikos kūrimą”, – perspėjo jis.

Szijjarto teigė, jog bloga žinia ta, kad Vengrijos nuomonė šiuo metu NATO yra tik mažumos pozicija, ir citavo neįvardytą susitikime dalyvavusį kolegą, kuris sakė: „Tikslas yra ne rasti taiką, o laimėti karą.”

„Tai beveik tokia karo psichozė, kokia šiandien būdinga NATO valstybėms narėms. Didžioji dauguma kalbų šiandien buvo apie tai, kaip padidinti ginklų tiekimą Ukrainai”, – sakė jis.

Šiame kontekste jis atkreipė dėmesį į tai, kad surinkti ginklų siuntas darosi vis sunkiau, iš dalies dėl to, kad daugelis sąjungininkių jau beveik visiškai atidavė savo sandėliuose esančią karinę įrangą.

Szijjarto priminė, kad Vengrija šiuo metu kartu su Čekija vykdo oro policijos užduotis Slovakijoje, nes Bratislava perdavė Kijevui visus savo lėktuvus, o nauji dar neatvyko.

Jis priminė, kad susitikime taip pat buvo pasakyta, jog visoje Europoje esantys šaudmenų sandėliai turėtų būti ištuštinti, t. y. visa turima įranga turėtų būti perduota Ukrainai, ir ši desperacija aiškiai rodo, kad ginklų tiekimas tampa vis sudėtingesnis.

„Ne tik dėl fizinių priežasčių, kad ginklų paprasčiausiai nepakanka, bet ir dėl to, kad ginklų perdavimas iki šiol pasirodė esąs nesėkmingas, lyginant su užsibrėžtais tikslais”, – sakė jis.