infa.lt

Vladimiras Putinas prezidento rinkimuose iškovojo rekordinę pergalę, rašo amerikiečių „Bloomberg” agentūra. Rinkimų komisijos duomenimis, šiuo metu jis yra surinkęs apie 87% balsų. Straipsnyje teigiama, kad V. Putinas ruošiasi ilgai trunkančiai konfrontacijai su Vakarais.

Iškovojęs rekordinę pergalę prezidento rinkimuose, kurių baigtis buvo nulemta iš anksto, Vladimiras Putinas drąsiai pareiškė, kad Rusija nesustabdomai sieks savo tikslų.

„Dar niekam istorijoje nepavyko nuslopinti mūsų valios ir sąmonės, nepavyko to padaryti dabar ir nepavyks niekada”, – vėlyvą sekmadienio vakarą Maskvoje savo šalininkams sakė V. Putinas. Visi prieš rinkimus išdėstyti planai – ir kai kuriose srityse „grandioziniai” – „tikrai bus įgyvendinti”, sakė jis.

Šią kalbą V. Putinas pasakė pasibaigus rinkimams, kuriuose, remiantis preliminariais rezultatais, jis laimėjo 87,2% balsų.

Taigi Rusijos vadovas gaus dar šešerius metus prezidento poste ir galimybę tęsti kovą Ukrainoje bei konfliktą su Vakarais. Šis rezultatas gerokai viršijo jo ankstesnį rekordą – 77% per 2018 m. rinkimus.

Vidurdienį prie kai kurių rinkimų apylinkių, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, susidarė ilgos eilės po to, kai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris praėjusį mėnesį mirė pataisos kolonijoje už poliarinio rato, sąjungininkai paragino piliečius protestuoti prieš V. Putino išrinkimą.

Jų dalyvavimas rinkimuose tapo pasipriešinimo simboliu Kremliaus didžiausio per pastaruosius dešimtmečius susidorojimo su opozicionieriais akivaizdoje.

71 metų V. Putinas šalį valdo ilgiausiai nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikų. Jis pratęsė savo beveik ketvirtį amžiaus trukusį valdymą penktąja kadencija, Rusijos kariams vykdant puolimą Ukrainoje. Rusija pasinaudojo savo pranašumu trečiaisiais karinės invazijos, tapusios didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, metais, kai Ukraina susidūrė su šaudmenų badu, vėluojant JAV ir Europos sąjungininkų karinei pagalbai.

Bet koks tiesioginis Rusijos ir JAV vadovaujamo NATO aljanso konfliktas būtų „per žingsnį nuo visaverčio Trečiojo pasaulinio karo”, sekmadienį pareiškė V. Putinas.

V. Putinas „serga valdžia ir daro viską, kad valdytų amžinai”, vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nėra tokio blogio, kurio jis nepadarytų, kad pratęstų savo asmeninę valdžią. Ir nėra pasaulyje žmogaus, kuris būtų nuo to apsaugotas”, – įsitikinęs V. Zelenskis.

Per tris balsavimo dienas rinkėjų aktyvumas siekė 74,2 proc. Tai didžiausias rodiklis nuo 1991 m., kai po Sovietų Sąjungos žlugimo prezidentu tapo Borisas Jelcinas, ir gerokai didesnis nei per paskutinius 2018 m. rinkimus, kuriuose dalyvavo 67,5% rinkėjų. Pranešama, kad bent šešiuose regionuose rinkėjų aktyvumas viršijo 90 proc.

Trys kandidatai iš Kremliui lojalių partijų rimtai nekonkuravo griežtai kontroliuojamuose rinkimuose.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, komunistas Nikolajus Charitonovas gavo 4,2% balsų, Vladislavas Davankovas iš 2020 m. įkurtos partijos „Naujieji žmonės” – 4% balsų, o ultranacionalistinės Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis atsiliko dar labiau – 3,2% balsų.

V. Putinas teigė, kad priešrinkiminiai protestai neturėjo jokio poveikio, ir pagrasino piliečiams, sugadinusiems balsavimo biuletenius, tyrimais ir baudžiamosiomis bausmėmis.

Spaudos konferencijoje jis žurnalistams patvirtino, kad likus kelioms dienoms iki Kremliaus kritiko mirties sutiko iškeisti A. Navalną į neįvardytus asmenis iš Vakarų kalėjimų su sąlyga, kad jis niekada negrįš į Rusiją.

„Toks gyvenimas”, – sakė V. Putinas, pirmą kartą po daugelio metų pavadindamas A. Navalną vardu, o jo mirtį pavadindamas „liūdnu įvykiu”.

Rinkimų rezultatai suteikia V. Putinui „visas galimybes įgyvendinti bet kokius scenarijus Ukrainoje, net ir pačius griežčiausius”, – sakė Maskvoje įsikūrusio Politinės analizės centro, kuris pataria Kremliui, vadovas Pavelas Danilinas.

„Istoriškai aukštas rezultatas yra garantija, kad dauguma gyventojų palaiko V. Putiną”, – sakė jis.

Tačiau Kremlius šį rezultatą pasiekė „manipuliuodamas ir klastodamas”, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Snegovaja.

Buvo siekiama parodyti, kad Rusijos visuomenė vieningai remia V. Putino „ilgalaikę kovą ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais bei liberalia pasaulio tvarka plačiąja prasme”.

Įsidrąsinęs V. Putinas ruošiasi ilgai trunkančiai konfrontacijai su Vakarais, teigia penki su situacija susipažinę žmonės, kurie prašė neminėti jų pavardžių dėl šio klausimo jautrumo.

Kremlius spaudžia Moldovą, Baltijos šalis ir Užkaukazę, prisidengdamas rusų mažumų apsauga. Europos lyderiai atvirai įspėja apie pavojų, kad Rusija gali užpulti NATO šalį, ir baiminasi, kad JAV gali juos palikti, jei lapkritį prezidentu vėl taps Donaldas Trampas (Donald Trump).

Rusijos ekonomika iš esmės atsigavo po beprecedenčių tarptautinių sankcijų, įvestų reaguojant į 2022 m. vasarį įvykdytą Rusijos karinę invaziją, šoko. Tai pavyko padaryti dėl nenutrūkstamo pajamų iš energetikos sektoriaus srauto, didžiulių vyriausybės injekcijų gynybos pramonei remti ir vidaus įmonėms apsaugoti.

Prekyba su Kinija taip pat suklestėjo, nes Rusija perorientavo savo ekonomiką nuo Europos rinkų.

Pasak Nikolajaus Petrovo, Berlyne įsikūrusio analitinio centro SWP kviestinio bendradarbio, rinkimai leido Kremliui pademonstruoti Rusijos elitui, kad V. Putinas sulaukė plataus palaikymo šalies viduje. „Kremliui svarbiausia, kad Putinui liktų gražus įvaizdis ir tikros pergalės, nors ir apgaulingos, jausmas”, – sakė jis.

„Pseudorinkimai Rusijoje negali būti laikomi nei laisvais, nei sąžiningais, o jų rezultatas nieko nenustebins. V. Putino valdžia yra autoritarinė, ji remiasi cenzūra, represijomis ir smurtu.

„Rinkimai” okupuotose Ukrainos teritorijose yra negaliojantys ir yra dar vienas tarptautinės teisės pažeidimas”, – „X” tinkle rašė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Rusija organizavo balsavimą okupuotose Ukrainos teritorijose ir teigė, kad rinkėjų aktyvumas gerokai viršijo 80% balsų, nors po kariuomenės dislokavimo iš regionų pabėgo milijonai žmonių. Užsienio reikalų ministerija Kijeve taip pat pavadino „pseudorinkimus” neteisėtais.

Rusija šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, kuris buvo neteisėtai aneksuotas 2014 m. 2022 m. V. Putinas paskelbė, kad keturi Rytų ir Pietų Ukrainos regionai „visiems laikams” priklauso Rusijai, nors jo pajėgos jų net pilnai nekontroliuoja.

Praėjusią savaitę duodamas interviu televizijai V. Putinas atmetė karo veiksmų nutraukimo perspektyvą, sakydamas, kad neketina suteikti Ukrainai atokvėpio, kad ji galėtų persiginkluoti. Rusija siekia raštiškų saugumo garantijų ir reikalauja, kad bet kokių derybų pagrindu taptų „realybė vietose”, sakė jis.

„Per pastaruosius dvejus metus V. Putino režimas pertvarkė visus sudedamuosius elementus, kad prisitaikytų prie nuolatinio karo būsenos”, – padarė išvadą Carnegie Endowment for International Peace vyresnysis bendradarbis Andrejus Kolesnikovas.