infa.lt

Australijos karantino lageriai

Australija: Kvynslando Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad COVID-19 įpareigojimai pažeidė kai kurių priešakinės linijos darbuotojų žmogaus teisių įstatymus, kaip prognozuojama, bus „pirmoji ieškinių banga” ir, pasak teisės ekspertų, gali turėti įtakos kitoms valstijoms, praneša „ABC News” leidinys.

Dešimtys Kvinslendo policijos tarnybos (QPS) ir Kvinslendo greitosios medicinos pagalbos tarnybos (QAS) darbuotojų 2022 m. užginčijo vakcinacijos įpareigojimus savo darbo vietose.

Praėjus beveik dvejiems metams, antradienį Brisbane teisėjas Glennas Martinas (Glenn Martin) nusprendė, kad QPS ir QAS politika pažeidė dalį Žmogaus teisių įstatymo (HRA).

Rašytiniame sprendime teisėjas Martinas nustatė, kad direktyvomis buvo pažeistas HRA 58 straipsnis, kuriame teigiama, kad visi valdininkai, prieš priimdami sprendimą, privalo tinkamai atsižvelgti į žmogaus teises ir kad jie privalo veikti ir priimti sprendimus, kurie yra suderinami su žmogaus teisėmis.

Premjeras Stivenas Milesas (Steven Miles) teigė, kad Kvynslando vyriausybė po teismo sprendimo kreipėsi į karūnos teisės konsultantą ir kad jis palaiko veiksmus, kurių buvo imtasi pandemijos metu.

„Tikrai nesigailiu, veiksmai, kurių ėmėmės, kad užtikrintume Kvynslando gyventojų saugumą, buvo teisingi ir jie pasiteisino”, – sakė jis.

„Aš labai didžiuojuosi Kvynslando atsaku. Tai visų mūsų priimtų sprendimų liudijimas”.

Teisėjas Martinas nustatė, kad policijos komisaras nesilaikė šio įstatymo skirsnio, nors jam buvo pateikti žmogaus teisių suderinamumo vertinimai, ir tuo remdamasis paskelbė, kad QPS nurodymai buvo neteisėti.

QPS pareiškė, kad pripažįsta Aukščiausiojo Teismo sprendimą dėl komisaro nurodymų skiepyti nuo COVID-19 ir „atidžiai apsvarstys teismo sprendimą bei mūsų tolesnes galimybes”.

Taigi, ką tai reiškia dabar?

Bondo universiteto teisės docentė Vendė Bonyton (Wendy Bonython) teigė, kad artimiausiais mėnesiais Kvinslendo teismuose ir kitose jurisdikcijose „neabejotinai” bus pateikta daugiau ieškinių.

„Tai yra pirmoji tokio pobūdžio ieškinių banga, kurią matysime teismuose”, – sakė ji. „Tai įdomus sprendimas, nes tai pirmas tokio pobūdžio sprendimas”.

Tačiau daktarė Bonython sakė, kad didžioji sprendimo dalis buvo skirta Kvynslando žmogaus teisių įstatymo taikymui, o „panašius” teisės aktus turi tik ACT ir Viktorija.

„Taigi, jei žvelgsime į kitas jurisdikcijas ir valstijas, bet kokie argumentai, susiję su panašiomis nuostatomis, turės būti pateikiami remiantis kitais teisiniais pagrindais”, – sakė ji.

Kaip tai paveiks kitas pramonės šakas?

Dr. Bonython teigė, kad šis sprendimas „tikrai palies” valstybės įdarbintus darbuotojus, nes jiems taikomi aukšto rango valdžios institucijų nurodymai.

Ji sakė, kad tai gali būti taikoma mokytojams, sveikatos priežiūros darbuotojams ir valstybės tarnautojams.

„Jų viršininkai, duodantys tokius nurodymus, iš esmės vykdo valstybinių įstaigų nurodymus”, – sakė ji. „Jei jie nevykdys [nurodymų], galimai pažeis tai, kas, jų pagrįstu įsitikinimu, yra teisinis nurodymas.”

Tačiau daktarė Bonython sakė, kad privačiajame sektoriuje dirbantiems asmenims tai yra „neaiški zona”.

Ar pavyks susigrąžinti darbo vietas pirminės grandies darbuotojams?

Dr. Bonython sakė, kad sprendime nenurodoma atleistus darbuotojus grąžinti į darbą ar taikyti kitas nuobaudas, su kuriomis susiduriama dėl įpareigojimų skiepytis, tačiau, pasak jos, jis „atveria jiems duris siekti grąžinimo į darbą”.

Ji teigė, kad su šiuo sprendimu susijusiems darbuotojams gali tekti pasinaudoti kitais teisiniais kanalais, kad būtų grąžinti į darbą. „Sprendimo rezultatas iš tikrųjų yra gana ribotas”, – sakė daktarė Bonython.

O kaip dėl kompensacijos?

Baudžiamųjų bylų teisininkas ir buvęs Kvinslendo teisės draugijos prezidentas Billas Pottsas teigė, kad šis sprendimas yra „labai gyvų kirminų skardinė” dėl to, ar nukentėję darbuotojai gali prašyti kompensacijos.

Jis sakė, kad teismai spręs, ar darbuotojai galės sėkmingai gauti kompensaciją už „prarastą darbą” arba „prarastą sveikatą ir patirtą žalą”.

Dr. Bonythonas teigė, kad šiuo atveju pareiškėjai neprašo grąžinti darbo užmokesčio ar grąžinti į darbą. „Viskas, ko jie siekė ir ką jie gavo, yra teismo pataisa, kad šie nurodymai yra neteisėti”, – sakė ji.

Kaip su tuo susijęs Clive’as Palmeris?

Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbtas sprendimas, milijardierius verslininkas Clive’as Palmeris patvirtino, kad finansavo teisinius veiksmus, kurie, jo teigimu, kainavo nuo 2 iki 3 mln. dolerių.

„Pastaruosius dvejus metus mielai finansavau šį ieškinį”, – sakė jis. „Nebuvo tinkama sakyti, jog tai darau, kol nesulaukėme rezultato, jokiu būdu nenorėjau, kad jie jaustųsi nuskriausti.”

Mr. Palmeris teigė, kad ir toliau mokės už sekančias bylas ir net už būsimą grupinį ieškinį prieš vyriausybę, nes tai yra „vertingas projektas”.

„Vyriausybei arba žmonėms, turintiems daug pinigų, labai lengva užgniaužti bylininkus, kurie neturi pinigų, kurie negali sau leisti pasiekti teisingumo teisme”, – sakė jis. „Labai svarbu, kad jie turėtų lygias galimybes”.

„Mums bus malonu gauti pinigines kompensacijas iš vyriausybės ir mums bus malonu reinvestuoti šį apmokėjimą į kovą, kad australai galėtų būti laisvi ir turėtų teisę rinktis.”

infa.lt: Australijoje buvo viena žiauriausių karantino ir vakcinacijos reikalavimų sistemų pasaulyje. Nuotraukoje matome karantino lagerį, kuriame buvo laikomi apsikrėtę (pagal PGR testą) COVID pacientai. Apie kažkokias žmogaus teises ten net neina kalba. Dabar, po šio Aukščiausio teismo sprendimo, ir esant sponsorių – galima tikėtis ieškinių bangos šioje šalyje prieš vyriausybę. Tikėtina – visose valstijose.